Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Psichoanalizė (4)

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadai. Riktai. Sapnai. Vaikų sapnai. Terapija. Hipnozė. Analitinė terapija.

Ištrauka

Yra nemažai žmonių, kuriems pažinimo naujovės patrauklios, nepaisant nepatogumų.
Psichiką S.Freudas palygina su ledkalniu – sąmonė esanti antvandeninė dalis, o pasąmonė – povandeninė. Sąmonę jis laikė civilizacijos sukurtu skydu, kuris saugo tamsias pasąmonės jėgas ir neleidžia joms pasireikšti. Pasąmonėje yra per visą gyvūnijos evoliuciją susiformavę instinktiniai dauginimosi, gyvybės išlaikymo ir griovimo instinktai, kurie sudaro visos psichikos energetinę bazę. S.Freudas pirmenybę teikė lytiniams instinktams – libido seksualis. Pasąmonės instinktiniai potraukiai konfliktuoja su sąmone: instinktiniai potraukiai siekia realizacijos, o sąmonė juos nustumia atgal į pasąmonę. Šie potraukiai pasireiškia sapnais, pschinių susirgimų, narkotinio apsvaigimo atvejais, kai sąmonė negali jų kontroliuoti.
Psichoanalitinio gydymo procesas – tai žodžių mainai tarp paciento ir gydytojo. Pacientas kalba, pasakoja savo išgyvenimus ir dabartinius įspūdžius, atvirai pasako savo norus ir emocijas. Gydytojas klauso ir bando valdyti paciento minčių eigą, kur nors nukreipia jo dėmesį, kai ką paaiškina ir stebi, kokia ligonio reakcija. Žodžiai sukelia afektus ir yra pripažinta priemonė, kuria žmonės veikia vienas kitą.
Pokalbis, kuris taip pat yra ir psichoanalitinis gydymas, nepakenčia jokių pašalinių klausytojų. Psichoanalizei reikalingą informaciją pacientas pateikia tik tada, jei tarp jo ir gydytojo užsimezga emocinis ryšys.
Pradžioje psichoanalizės mokomasi tiriant savo asmenybę. Tai ne visai sutampa su savistaba, bet psichoanalizę galima laikyti vienu jos būdų.
Žmogaus prigimtis tokia, kad jis laiko neteisingu tai, ko nemėgsta, lengvai atrasdamas atitinkamų neigiamų argumentų.
S. Freudo sukurta psichoanalizė išskyrė tris asmenybės sluoksnius. Id (Tai) – pasąmonė, jos impulsai, nepatenkinti potraukiai, kompleksai. Ego (Aš) – sąmonė, sutvarkytas, stabilizuotas psichikos sluoksnis. Superego (Aukščiau negu aš) – auklėjimo, moralės ir socialinių normų suformuotas psichikos sluoksnis, kuris padeda sąmonei tramdyti ir valdyti pasąmonės potraukius.
Psichoanalitinė samprata grindžiama žmogaus prigimties skaidrumo prielaida.

Riktai yra psichiniai aktai, įvykstantys dėl dviejų skirtingų ketinimų interferencijos.
Riktai:
Šnekos – kai norėdamas pasakyti vieną žodį ištari kitą. Šį riktą galima išprovokuoti. Pagal iškraipymo pobūdį šnekos riktus galima suskirstyti į tokias grupes: perstatas, priešgarsius, atgarsius, samplaikas arba kontaminacijas ir pakeitimus arba substitucijas. Tai yra įprasčiausias ir ryškiausias.
Niekas nemėgsta šnekėdamas apsirikti, tačiau dažnai nepastebi savojo, bet visada pastebės kito žmogaus šnekos riktą.
Rašymo – kai apsirinki rašydamas, nesvarbu, ar tai pastebi, ar ne. Šis riktas panašus į šnekos. Smulkūs rašymo riktai, santraukos, paskutinių žodžių priešgariai liudija nenorą rašyti ir nekantravimą kuo greičiau baigti. Aptikę laiške rašymo riktą žinome, kad rašiusysis nekaip jautėsi, mtačiau tai, kas jį jaudino, ne visada galima nustatyti. Rašymo kaip ir šnekos rikto dažnai nepastebi tas, kuris jį padarė.
Skaitymo – kai perskaitai ne tai, kas parašyta. Šio rikto psichinės aplinkybės labai skiriasi nuo tų, kuriomis įvyksta šnekos ar rašymo riktai.
Tarp skaitymo riktų dažnai sutinkami atvejai, kai perskaitytas tekstas pažadina trikdančią tendenciją, kuri tokiu atveju dažniausiai pakeičia jį paversdama priešingybe. Reikėjo perskaityti kažką nepageidautiną, - analizė parodo, kad tekstas buvo pakeistas dėl intensyvaus noro paneigti jo turinį.
Klausos – kai išgirsti ne tai, kas sakoma, išskyrus tuos atvejus, kai tai susiję su klausos sutrikimais.
Kita panašių reiškinių grupė siejama su marša: ne ilgalaike, o laikina.
Kai negali atsiminti gerai žinomo vardo, kurį prisimeni vos tik išgirdęs. Tikrinių vardų, pavadinimų, svetimžodžių marša siejama su priešingu ketinimu, tiesiogiai ar netiesiogiai nukreiptu prieš tam tikrą vardą. Labai dažnai pasitaiko, kad vardai pamirštami dėl netiesioginių priežasčių, kurioms nustatyti prireikia išsamios analizės. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-03-22
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis15.61 KB
AutoriusMilda
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasIrena Zabulienė
Švietimo institucijaPanevėžio kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Psichoanalize (4) [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Panevėžio kolegija / 3 Klasė/kursas
  • Irena Zabulienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą