Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Asmenybės psichologija>Asmenybės kūrybingumas ir vaizduotė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Asmenybės kūrybingumas ir vaizduotė

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Įvadas. Asmenybės vaizduotė. Vaizduotės rūšys. Vaizdinių kūrimo būdai. Individualūs vaizduotės skirtumai. Asmenybės kūrybingumas. Išvados.

Ištrauka

Asmenybė yra labai sudėtinga, todėl jos negalima paaiškinti vienu teoriniu modeliu. Nėra netgi vieningo asmenybės apibrėžimo - jų priskaičiuojama apie 80 ir tarp jų nėra nė vieno , kurį būtų galima visiškai paneigti. Vieno apibrėžimų autoriai akcentuoja asmenybės santykį su aplinka, kiti - psichinių procesų visumą, dar kiti - asmenybės bruožų unikalumą. Panašiai yra ir su asmenybės teorijomis: jų yra daug ir kiekviena vis kitais aspektais bando paaiškinti, kas yra žmogaus asmenybė, kaip ji funkcionuoja. Visos jos yra teisingos, todėl egzistuoja lygiagrečiai, papildydamos viena kitą. Kiekviena asmenybės teorija bando pateikti asmenybės modelį, kuris paaiškintų asmenybės struktūrą, varomąsias jėgas, kurios skatina asmenybę vystytis ir funkcionuoti, numato asmenybės pažinimo būdus, taip pat, kaip nustatyti sutrikimus ir juos pašalinti. Kiekviena asmenybės teorija remiasi filosofinėmis prielaidomis, kurios dažniausiai atspindi laikmečio požiūrį į asmenybę. Pirmieji bandymai apibūdinti žmogaus asmenybę, jos elgesio dėsningumus siekia neatmenamus laikus: įvairių faktų, pastebėjimų galima rasti mituose, istoriniuose veikaluose, pasakose, religiniuose raštuose. Antikos filosofai taip pat domėjosi žmogaus asmenybės sandara, funkcionavimu: Aristotelis, Platonas ir Hipokratas nagrinėjo sielos prigimtį, Demokratas siūlė ją į atomus, Sokratą domino gyvenimo prasmės klausimas. Tik asmenybės mokslas ir asmenybės teorijos parodo, kuo skiriasi žmonės, atskleidžia jų elgesį įtakojančius veiksnius ir tuo pačiu sudaro galimybę apibūdinti konkrečią asmenybę ir prognozuoti jos veiksnius. Asmenybė, kaip ir intelektas, yra sąvoka, kurios neįmanoma pamatyti, apčiuopti arba pamatuoti. Psichologai asmenybe vadina savitą ir pastovią žmogaus mąstyseną, jauseną ir veikseną.

Lietuvių kalboje šiam procesui žymėti, be vaizduotės, dar yra vartojamas tarptautinis fantazijos terminas. Gana dažnai kasdieninio bendravimo praktikoje šiems terminams priskiriamos skirtingos ir moksliškai neapibrėžtos reikšmės. Vaizduotė kartais laikoma bet kokia vaizdinių tėkmė, besiremianti tik vaizdinės atminties procesais (pvz., vaizduojuosi kambarį, kuriame gyvenu). Nors kai kurie psichologai teigia, kad tarp atminties ir vaizduotės vaizdinių nėra esminių skirtumų, nes atmintyje išlaikyti ir atkuriami suvokiniai yra daugiau ar mažiau rekonstruojami, tačiau dauguma vaizduotę tyrusių psichologų teigia, kad vaizduotė skiriasi nuo vaizdinės atminties naujų, atmintyje neturimu vaizdinių sudarymu.
Šiuolaikinis žmogus vaizduotėje susikuria savo kasdieninės veiklos rezultatų vaizdinius, svajoja apie gražesnę ateitį, modeliuoja mikro ir makrokosmoso sąrangas, įvairiose meno šakose kuria pageidaujamos tikrovės regimus, girdimus ir kitokius vaizdinius. Vieni žmonių vaizduotės kūriniai greitai realizuojami (pvz., architektūriniai projektai, muzikos kūrinių interpretacijos ir pan.), kiti realizuojami tik po gana ilgo laiko (pvz., Ž. Verno įsivaizduoja į kelionę į mėnulį ir pan.).
Pasekus psichikos procesų raidą nuo paprasčiausių sudėtingesnių link matyti, kad kiekviename paprastesniame procese, primenančiame ankstesniuosius, jau yra užuomazgos, pradmenys po jo einančio sudėtingesnio proceso. Suvokimo procesu jutiminius duomenis papildome patirtimi, priskiriame kokiai nors daiktų grupei, įvardijame, t.y. priskiriame sąvokai. Atminties vaizdiniai leidžia atgaivinti anksčiau suvoktų reiškinių vaizdus. Tačiau tai būtų pavieniai konkrečių daiktų vaizdai. Atmintyje suvokti vaizdai pertvarkomi, gali keistis jų savybės (dydis, spalva ir kt.), pamirštami neesminiai požymiai. Užuot įsivaizdavę konkretų žmogų Joną Jonaitį, gimusi n metais, galime susidaryti žmogaus apskritai vaizdinį ir bus nesvarbu nei ūgis, nei metai, nei plaukų spalva ir akių spalva. Prisimintas žmogaus vaizdas su svarbiausiomis jo savybėmis ir požymiais yra bendrinis vaizdinys. Jau šiuo psichikos procesų lygiu atsiranda galimybė apibendrinti turimą informaciją. Tai rodo, kad atmintyje turima informacija pertvarkoma ir apibendrinama. Tai jau specifiniai vaizduotės ir mąstymo procesų požymiai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-01-03
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis20.26 KB
AutoriusSandra
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasN. Kuitienė
Failo pavadinimasMicrosoft Word Asmenybes kurybingumas ir vaizduote [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 15 puslapių 
  • 1 Klasė/kursas
  • N. Kuitienė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą