Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Statistika>Ekonominė statistika>Vilniaus apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų ūkių pašarinių šakniavaisių plotų, derliaus ir derlingumo statistinė analizė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Vilniaus apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų ūkių pašarinių šakniavaisių plotų, derliaus ir derlingumo statistinė analizė

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142434445
Aprašymas

Rezume (anglų kalba). Įvadas. Statistinių duomenų apie pašarinius šakniavaisius šaltiniai ir analizės būdai. Statistinių duomenų apie pašarinius šakniavaisius šaltiniai. Statistinių duomenų apie pašarinių šakniavaisių analizės būdai. Pasėlių plotų analizės būdai. Pasėlių derliaus ir derlingumo analizės būdai. Pašarinių šakniavaisių plotų, derliaus ir derlingumo statistinė analizė. Pašarinių šakniavaisių plotų statistinė analizė. Pašarinių šakniavaisių derliaus statistinė analizė. Pašarinių šakniavaisių derlingumo statistinė analizė. Pašarinių šakniavaisių plotų, derliaus ir derlingumo perspektyvos. Išvados ir pasiūlymai. Priedai (7).

Ištrauka

Šakniavaisiai yra sunkiai išauginama kultūra. Daug rankų darbo reikia pasėlių priežiūrai ( retinimui, ravėjimui ) , nes laukai piktžolėti, taip pat derliui nuimti.
Pašariniai šakniavaisiai teigiamai veikia galvijų bei arklių prieauglį, motinines kiaules, avis, paukščius ir t. t.
Nurodoma, kad pašariniai šakniavaisiai gyvulių organizmą panašiai veikia, kaip ir žalieji pašarai, pavyzdžiui, žolė, todėl labai naudinga juos duoti tuo metu, kai gyvuliai pavasarį išgenami iš tvartų į ganyklas ir, atvirkščiai, kai uždaromi į tvartus žiemojimui. Šiuo būdu sudaromas netoks staigus gyvulių maisto pasikeitimas staigiai pasikeitus sąlygoms ir jų organizmui netenka pergyventi krizės.
Pašariniai šakniavaisiai sudaro labai gerą priešsėlį daugeliui kitų kultūrų, pavyzdžiui, po šakniavaisių labai tinka sėti vasarojų ir ankštinius, nes, juos auginant, nyksta piktžolės, dirva palaikoma puri ir t.t. yra tiesioginių duomenų, kad, įvedus šakniavaisius į sėjomainą, žymiai pakyla kitų kultūrų derlius.
Auginant šakniavaisius, dirva nuolat purinama. Joje esti daugiau oro, vyksta stipresnis dirvos bakterijų darbas – organinė medžiaga mineralizuojasi, ir augalai daugiau randa lengvai prieinamo maisto. Be to, šakniavaisiai stipriau tręšiami, ir dalis maisto palieka po jų einantiems augalams.
Šakniavaisiai mažiau nualina viršutinį dirvos sluoksnį negu varpiniai ar kiti augalai. Mat, jie savo šaknis leidžia giliau į dirvą ir maistą ima iš gilesnių sluoksnių. Tuo būdu, kaitaliojant šakniavaisius su varpiniais, racionaliau išnaudojamas dirvoje esantis maistas.
Purinant šakniavaisių tarpueilius naikinamos piktžolės ir po gerų šakniavaisių žymiai mažiau būna piktžolių.
Šakniavaisių kultūra reikalauja gilesnio dirvos įdirbimo. Tatai labai teigiamai veikia jos derlingumo kėlimą. Kai susidaro gilesnis ariamasis sluoksnis, dirvoje esti daugiau maisto, drėgmės ir susidaro geresnės sąlygos augalams augti.
Pašarinių šakniavaisių auginimas skatina mėšlo gamybą. Tai vyksta dėl dviejų priežasčių: visų pirma, užauginti šakniavaisiai pilnutinai sunaudojami – jie iš ūkio neišeina ir, gyvulių perdirbti, grįžta į laukus mėšlo pavidalu; iš kitos pusės, gyvuliai, naudodami didesnį kiekį šakniavaisių – sultingojo pašaro, reikalauja didesnio kiekio kraiko ir pagamina daugiau mėšlo.
Pagaliau reikia paminėti, kad pašarinių šakniavaisių derliai, mūsų sąlygomis, būna labiau užtikrinti negu kitų kultūrų. Tatai priklauso nuo tos aplinkybės, kad pavasarį ir vasaros pradžioje lietaus būna mažiau, o vasaros pabaigoje daugiau. Šis kritulių pasiskirstymas sutampa su šakniavaisių drėgmės reikalavimu.
Pašariniais šakniavaisiai laikomi pašariniai runkeliai, griežčiai, pašarinės ropės, pašarinės morkos ir puscukriniai runkeliai. Šie augalai užaugina dideles maistingas šaknis, kurios sudaro sultingą pašarą gyvuliams, be to, gyvuliams šerti sunaudojami ir jų lapai. [ 1 ]
Darbo tikslas – ištirti ir išanalizuoti Vilniaus apskrities visų žemės ūkių subjektų pašarinių šakniavaisių plotų derliaus ir derlingumo statistinę apskaitą ir analizę.
Darbo objektas – Vilniaus apskrities, visų žemės ūkių subjektų, pašarinių šakniavaisių plotai, derlius ir derlingumas. Tyrimui naudosiu 1997 – 2001 metų duomenis, o perspektyvoms nustatyti naudosių penkerių metų duomenis.
Uždaviniai – išanalizuoti trijų metų Vilniaus apskrities, pašarinių šakniavaisių plotą, derlių ir derlingumą bei išnagrinėti visų žemės ūkių subjektų auginamų, pašarinių šakniavaisių, statistinės apskaitos eiliškumą.
Apskaičiuosiu analizuojamų rodiklių perspektyvas, remsiuosi 5 metų duomenimis surinktais ir apdorotais Statistikos departamente.
Naudodama, TREND ir LINEST funkcijas, prognozuosiu, Vilniaus apskrityje auginamų pašarinių šakniavaisių plotą, derlių ir derlingumą 2002 – 2003 metams. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-12-29
DalykasEkonominės statistikos kursinis darbas
KategorijaStatistika >  Ekonominė statistika
TipasKursiniai darbai
Apimtis42 puslapiai 
Literatūros šaltiniai9
Dydis298.5 KB
Autoriusgina31
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word derliaus ir derlingumo statistine analize [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 42 puslapiai 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą