Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Intelektas (13)

  
 
 
123456789
Aprašymas

Įvadas. Genų ir aplinkos įtaka intelektui. Intelekto ir sugebėjimų sąryšis. Intelekto struktūra, sudėtinės dalys. Intelekto vertinimas. Išvada.

Ištrauka

Intelektas pradėtas tyrinėti XIX amžiaus pabaigoje, tačiau iki pat šių dienų nesutariama, ką reikėtų laikyti intelektu. Kiekvienas galėtų pasakyti, kad intelektas – tai sumanumas, protingumas, suvokimas ir pan. Tačiau labiausiai šią sąvoką apibendrina K. J. Groffmann‘o pasakymas, kad intelektas – tai individo gebėjimas operuoti vaizdais ar abstrakcijomis kalboje, skaičiuose bei erdvėje ir laike, leidžiantis sėkmingai susidoroti su daugeliu sudėtingų ir, remiantis specialiais įgūdžiais, net labai specifinių užduočių. (Maria Fürst, 1998) Tačiau kyla klausimai: ar intelektas įgimtas, ar įgytas, koks ryšys tarp intelekto ir sugebėjimų, kokia intelekto struktūra, sudėtinės dalys, kaip jis vertinamas? Į visus šiuos klausimus ir mėginsiu atsakyti šiame referate.

XX amžiaus psichologijoje labai daug diskutuojama apie tai, ar intelektas įgimtas ar įgytas. Įgimtų savybių teorijų šalininkai, neityvistai, laikosi nuomonės, kad individualaus elgesio tendencijų formavimąsi lemia beveik vien paveldimumas. Tačiau aplinkos poveikio žmogui teorija teigia, kad svarbiau yra aplinkos įtaka. Ji tęsia empiristų, pavyzdžiui Johno Lock‘o, tradiciją. Locke‘o nuomone, ką tik gimęs žmogus prilygsta tuščiam popieriaus lapui, kuriame patirtis palieka savo ženklus. Locke‘as kategoriškai neigia, kad požiūriai ir principai, juo labiau moraliniai, gali būti įgimti. Prote nėra nieko, ko anksčiau nepatyrė juslės. (Maria, Fürst 1998)
Šiam požiūriui taip pat pritaria ir biheviorizmas, teigiantis, kad asmenybės bruožai formuojasi tik mokantis, o mokymasis, jų nuomone, yra patirties sąlygotas elgesio pasikeitimas. Johnas Broadus Watsonas, vienas įtakingiausių šios kryptie atstovų, neigia bet kokį biologinį instinktą ir viską suveda į išmokimą ir ugdymą – jis nepripažįsta gebėjimų ir psichinių savybių paveldėjimų. (Maria Fürst, 1998)
Intelekto priklausomybę nuo aplinkos poveikio puikiai atspindi ir tas faktas, kad atlikus IQ testus ir kitus longitudinius tyrimus buvo nustatyta, jog IQ nuo šešerių metų kinta. Buvo padaryta išvada, kad daugumos žmonių IQ padidėja, nors kai kurių žmonių, priešingai, su amžiumi mažėja. Šį intelekto kitimą nuo šešerių metų galima paaiškinti būtent aplinkos poveikiu, t.y. aplinkos pasikeitimu, kada vaikas pradeda eiti į mokyklą, kurioje jis gauna daug naujų žinių, naujos patirties, kuri ir didina jo intelekto išsivystymo lygį. Ir žinoma priešingai, su amžiumi jis mažėja, kadangi aplinka nuolat tobulėja, vystosi ir kinta, o tuo tarpu sendamas žmogus tampa mažiau žingeidus ir pasitenkina savo sukauptomis žiniomis, tokiu būdu atsilikdamas nuo tų žmonių, kurie savo intelektą didina kaupdami naujas žinias ir tobulėdami kartu su kintančia aplinka. (Rita Žukauskienė, 2002) ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-12-29
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis15.97 KB
AutoriusRaimonda
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasRugevičius
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Intelektas (13) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Rugevičius
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą