Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Medicina>Ligos ir traumos>Organizme vykstantys pokyčiai senstant
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Organizme vykstantys pokyčiai senstant

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Įvadas. Apie fizinį senėjimą. Kas būdinga ligoms senatvėje. Dažniausios ligos senatvėje. Menopauzė ir senatvė. Menopauzė. Jos pradžia. Odos priežiūra. Osteoporozė. Šlapimo nelaikymas. Lytinis potraukis. Išvados.

Ištrauka

Paskutinioji gyvenimo era kartais prasideda jau po 55 metų, tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus. Įdomu tai, kad jaunesni ir neturtingesni žmonės senatvės pradžia linkę laikyti 55 metų amžių; vyresni ir labiau pasiturintys žmonės - 65 ar net 70 metų amžių. Jaunesni žmonės vyresnį amžių vertina negatyviau, siedami jį su senatvišku silpnumu ir priklausomybe nuo kitų. Vyresni žmonės žiūri į senatvę pozityviau, jiems tai toks metas, kada po daugelio įtempto darbo metų, po viso to, ką jiems teko patirti, jie gali leisti savo dienas ramiai, laisvai, gali daug laiko skirti apmąstymams. Štai garsiausi filosofai ir istorikai gerokai daugiau padarė būdami 60 metų, negu kai buvo jaunesni; politiniai veikėjai savo politinės karjeros viršūnę dažniausiai irgi pasiekė sulaukę 60-70 metų. Daugelis rašytojų, dailininkų, sulaukę 70—80 metų, vis dar aktyviai kuria. Šiandien mūsų spaudoje pasirodo nemaža skelbimų, siūlančių įvairias medicinines paslaugas, žadančias užtikrinti amžiną jaunystę, išgydyti širdies ligas ir osteoporozę. Atrodo, kad visi taip rūpinasi mūsų sveikata ir laime, jog patiems nebėra ir reikalo apie ją galvoti. Tačiau iš tiesų daugelis vis dar karštligiškai ieško būdų, kaip šiuo kritišku gyvenimo tarpsniu jaustis pilnaverčiais ir sugebėti džiaugtis gyvenimu. Svajonė nepasiduoti senatvės negaliai ir prasiilginti gyvenimą – sena ir amžina kaip pasaulis. Sveiką senatvę nulemia anaiptol ne vien tinkamas fizinis pasiruošimas, bet ir antrinės nervų sistemos būklė, sugebėjimas nesuglebti, nesusenti, išlikti mąstančiu, įdomiu ir reikalingu kitiems žmogumi. čia daug priklauso nuo paties žmogaus, nuo jo ryžto, valios, nuo blaivios pažiūros į save, į gyvenimą ir aplinkinius.


Žmonių senėjimo fiziniai pakitimai reiškiasi labai individualiai – atskiros organų sistemos sensta skirtingai.
Vidaus organų sistemos sensta individualiai. Šie procesai iš išorės yra nematomi. Arterijų sienelės praranda elastingumą. Gleivinė, kuria iškloti tuščiaviduriai organai, pavyzdžiui, skrandis ir žarnos, suplonėja, skrandžio sekrecija susilpnėja. Kepenų ir kasos struktūriniai pakitimai taip pat priklauso nuo amžiaus, senstant jų funkcinis pajėgumas gali pablogėti. Kai kuriems žmonėms sutrinka virškinimas bei tuštinimasis. Senatviniai smulkiųjų ir stambiųjų sąnarių pakitimai pakenkia jų judrumui ir apskritai seno žmogaus gebėjimui judėti. Kremzlės, gaubiančios sąnarių kaulus, netekdamos vandens, sukietėja, praranda elastingumą ir nebegali pakankamai amortizuoti smūgių. Lygūs sąnarių paviršiai pamažu šiurkštėja, atsiranda įtrūkiu, todėl, sąnarius judinant, girdimas girgždesys. Smulkiųjų sąnarių slankstelių struktūriniai pakitimai ir tarpslankstelinių diskų susiaurėjimai pakenkia stuburo funkcijai. Dėl to įtempiami pečių ir juosmens raumenys ir kai kurie seni žmonės vaikšto susikūprinę, pasidaro nejudrūs.
Ūgis sumažėja keletu centimetrų, kūno masė — keletu kilogramų. Susikaupę riebalai vyresniame amžiuje nyksta ir po jais buvę raumenys silpnėja, mažėja jų apimtis ir tvirtumas. Todėl kūno konstitucijos sąlygojami figūrų skirtumai senstant nyksta. Anksčiau buvusi tvirta ir kresna figūra senatvėje lieknėja. Lieknasis, priešingai, atrodo išlaikęs savo figūrą, nes jos pasikeitimai nekrinta taip į akis. Visų senų žmonių figūros atrodo panašios.
Regėjimas. Regėjimas pradeda sutrikti ketvirtajame dešimtmetyje — akies lęšiukas darosi ne toks elastingas. Todėl, kai reikia skaityti iš arti, negali kiek reikia išsikreipti — čia turi parimi akiniai skaitymui. Į tolį matoma taip pat, kaip ir anksčiau. Kadangi akies lęšiukas keičiasi ir toliau, apie penkiasdešimtuosius metus reikia prisitaikyti naujus akinius. Senstant patartina tikrinti akis.
Trumparegiai, kurių akių lęšiukai visą laiką buvo labiau išbaubti ir kurie anksčiau regėjimą koregavo akiniais, dabar gali naudoti silpnesnius akinių stiklus: senatviniai pakitimai šį regėjimo trūkumą sumažina.
Nusilpusi klausa. Silpsta skirtingu metu ir nevienodai stipriai. Pirmiausia paprastai paliečiami aukšto dažnio garsai, nebegirdime žiogų svirpimo. Tik daug vėliau kartais neišgirstame durų ir telefono skambučių. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-12-14
DalykasLigų ir traumų referatas
KategorijaMedicina >  Ligos ir traumos
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis25.24 KB
Autoriusalgirduxx
Viso autoriaus darbų21 darbas
Metai2004 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaMarijampolės kolegija
FakultetasEdukologijos ir socialinio darbo fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Organizme vykstantys pokyciai senstant [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Marijampolės kolegija / 1 Klasė/kursas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą