Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Pitagoriečių mokykla
   
   
   
-2
naudingas 0 / nenaudingas -2

Pitagoriečių mokykla

  
 
 
12345678
Aprašymas

Įvadas. Pitagoro mokykla ir jos veikla. Pitagoriečių mokyklos atradimai. Mokslas apie skaičių reikšmę. Pitagoriečiai ir "sferų muzika", Išvados.

Ištrauka

Vakarų filosofijos lopšys – graikų kolonijos Viduramžių jūros pakrantėse, mažojoje Azijoje, kolonizuotoje joniečių, bei žemutinėje Italijoje. Gyvai prekiaudami su anuomet žinomais kraštais, graikų miestai kolonijos ne tik suklestėjo, bet ir pasisavino žinių, kurias buvo sukaupusios kitos tautos. Susidūrimas su svetimomis kultūromis ugdo ir plečia dvasinį akiratį. Užuot aiškinus pasaulį antropomorfiniais dievais, nuo šiol ieškoma gamtinių, racionalių principų, kuriais būtų galima paaiškinti pasaulio tvarką ir žmogaus vietą. Pitagoro mokykla priklauso ikisokratikų epochai, jiems priskiriama miletiečių gamtos filosofija. Turbūt sunku surasti žmogų, kuris nebūtų girdėjęs apie garsiąją "Pitagoro teoremą", tačiau daugelis net negirdėjo posakio "sferų muzika", ir net nesusimąsto, kad Pitagoras buvo ne tik garsus matematikas, bet ir žymus filosofas.
Šio darbo tikslas yra supažindinti su Pitagoro mokyklos veikla ir jos atradimais.
Šiame darbe bus trumpai aptariama pitagoriečių mokyklos atsiradimo istorija ir jų sąjungos tyrinėjimai. Šiek tiek daugiau dėmesio bus skiriama jų matematiniams ir muzikiniams tyrinėjimams.
Pitagoras gimė Samo saloje, brangakmenių raižytojo šeimoje. Anaksimandro ir Anaksimero amžininkas, taip pat jonėnų kilmės, tačiau po ilgų gyvenimo metų Egipte ir Babilone apsigyveno Pietų Italijos mieste Krotone. Apie jį autentiškų liudijimų liko mažiausiai, nes jis pats nieko nerašė, tačiau istorikai apie jį rašė gan nemažai. Dėl to apie jo gyvenimą ir apie pasekėjus galima spręsti tik iš interpretatorių. Pats Pitagoras įkūrė vadinamą religinę sektą, kurioje buvo apie 600 narių, tačiau pitagorininkų negalima laikyti filosofine mokykla tikrąja šio žodžio prasme, nes jų bendruomenės buvo įsikūrusios daugelyje pietų Italijos polių . Norint tapti pitagorininku, reikėjo penkerių metų bandomojo laikotarpio. Kandidatai Pitagoro nematydavo ir net nedrįsdavo ištarti jo vardo. Taip Pitagoras tapo mistine būtybe. Visi pitagorininkų darbai buvo priskiriami vienam Pitagorui net po jo mirties. Pitagorininkai reiškėsi apie penkis šimtus metų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-11-12
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis20.22 KB
AutoriusRenata
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaLietuvos sveikatos mokslų universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pitagorieciu mokykla [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Lietuvos sveikatos mokslų universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-2
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą