Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Statistika>Ekonominė statistika>Ūkio statistika ir ekonometrija (5)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Ūkio statistika ir ekonometrija (5)

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637
Aprašymas

Įvadas. Duomenys. Kokybiniai duomenys. Kiekybiniai duomenys. Grafinė duomenų analizė. Kokybiniai kintamieji. Gyvenamoji vieta. Namų ūkio galvos išsimokslinimas. Namų ūkio galvos pagrindinis pajamų šaltinis. Kiekybiniai kintamieji. Namų ūkio dydis. Namų ūkiai su skirtingu skaičiumi vaikų namų ūkyje. Bendra namų ūkių charakteristika – aprašomoji statistika. Namų ūkio dydis. Namų ūkio disponuojamos pajamos. Skurdo rodiklių įvertinimas. Skurdo riba. Skurdo lygis. Skurdo gylis (žemų pajamų nuokrypis). Žemų pajamų indeksas. Gini koeficientas. Loerenco kreivė. Pajamos mieste ir kaime. Namų ūkių santaupų padėtis. Koreliacija ir jos reikšmingumas. Išlaidų tiesinės priklausomybės įvertinimas nuo svarbiausio veiksnio. Vieno šeimos nario išlaidų priklausomybė nuo įvairių faktorių. Išvados.

Ištrauka

Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba asmenų grupė, gyvenanti viename bute ar name, turinti bendrą biudžetą ir kuri kartu maitinasi. Jei nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, asmuo prie namų ūkio nėra priskiriamas. Namų ūkiu gali būti:
 Šeima, kuri susideda iš sutuoktinių su vaikais ar be jų, arba vienas iš tėvų su vaikais; kartu gyvenantys ir bendrą biudžetą turintys giminaičiai, pvz., seneliai ir anūkai, brolis ir sesuo ir pan.
 Vieniši asmenys, gyvenantys iš savo pajamų.
 Kartu gyvenantys ir bendru biudžetu susiję asmenys, neturintys giminystės ryšio.
 Šeimos, susidedančios iš kelių kartu gyvenančių sutuoktinių porų, turinčių bendrą biudžetą.
Namų ūkio galva – tai asmuo, gaunantis didžiausias pajamas. Kadangi namų ūkio narių pajamos atskirais mėnesiais gali būti nevienodos, namų ūkio galva yra laikomas asmuo, kuris per metus gauna didžiausias pajamas (ūkio narių nuomone). Jei didžiausias pajamas gaunančio asmens išskirti negalima, namų ūkio galva laikomas šeimos nurodytas asmuo.
Disponuojamos pajamos – tai visos piniginės ir natūrinės pajamos, kurios gautos už darbą, iš ūkininkavimo, verslo, amatų, laisvos profesinės veiklos, o taip pat pensijos, įvairios pašalpos, stipendijos, pajamos iš turto, renta ir kt.
Vartojimo išlaidos – tai piniginės ir natūrinės išlaidos, skirtos namų ūkio poreikiams patenkinti: tai išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, būstui, sveikatos priežiūrai, kultūros, poilsio reikmėms ir t.t.
Determinacijos koeficientas – parodo regresinės lygties adekvatumą, kuris tikrinamas pagal Fišerio kriterijų, reikšmingumas vertinamas pagal Stjudento kriterijų.
Gyvenimo lygio sąvoka – asmenų ar grupės asmenų gyvenimo lygio sąvoka yra siejama su daugybe įvairių faktorių. Kai kuriuos iš jų lengva išmatuoti, kai kuriuos – ne.
Skurdo sąvoka – daugiaprasmė, ji kinta vystantis visuomenei. Ji skirtingai suprantama atskirose šalyse.
Statistinė hipotezė – bet koks tvirtinimas apie atsitiktinio dydžio pasiskirstymo formą ar apie pasiskirstymo parametrų reikšmes. Išskiriamos parametrinės ar neparametrinės hipotezės.

Kursinio darbo tikslai:
1) grafiškai panagrinėti naudojamus duomenis;
2) naudojamus duomenis aprašyti statistiškai;
3) įvertinti skurdo ir rodiklius;
4) įvertinti vieno šeimos nario pajamas mieste ir kaime;
5) patikrinti santaupų padėtį;
6) atlikti regresinę analizę, ištirti nuo kokių veiksnių priklauso namų ūkių išlaidos;
7) nustatyti determinacijos koeficientą;

Kursiniame darbe dažniausiai vartojamų charakteristikų apibrėžimai:
Vidurkis – visų stebėtų skaitinių duomenų suma, padalinta iš duomenų skaičiaus.
Dispersija – išbarstymo apie vidurkį matas. Tai skirtumų tarp stebėtų duomenų reikšmių ir vidurkio kvadratų vidurkis.
Eksceso koeficientas – tai lėkštumo matas.
Asimetrijos koeficientas – tai simetrijos matas.
Duomenų plotis – maksimalios ir minimalios reikšmių skirtumas.
Vidutinis kvadratinis nuokrypis – tai kvadratinė šaknis iš dispersijos.
Mediana – vidurinis duomuo stebėjimų sekoje, kuri yra išdėstyta didėjimo tvarka.
Moda – dažniausiai pasikartojanti reikšmė. Jeigu visi duomenys pasikartoja po vieną kartą, tai modos rasti yra negalima.
Maksimali reikšmė – didžiausia reikšmė imtyje.
Minimali reikšmė – mažiausia reikšmė imtyje.
Suma – visų imties narių suma. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-10-15
DalykasEkonominės statistikos kursinis darbas
KategorijaStatistika >  Ekonominė statistika
TipasKursiniai darbai
Apimtis36 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis168.78 KB
AutoriusEglė
Viso autoriaus darbų9 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasS. Danilenko
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
FakultetasVerslo vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ukio statistika ir ekonometrija (5) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 36 puslapiai 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • S. Danilenko
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą