Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Statistika>Ekonominė statistika>Telšių apskrities ūkininkų ir šeimos ūkių linų plotų, pluošto išeigos ir pluošto išeigos iš hektaro statistinė apskaita ir analizė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Telšių apskrities ūkininkų ir šeimos ūkių linų plotų, pluošto išeigos ir pluošto išeigos iš hektaro statistinė apskaita ir analizė

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132
Aprašymas

Įvadas. Statistiniai duomenų apie linus šaltiniai ir analizės būdai. Statistiniai duomenų šaltiniai. Linų statistinės analizės metodai ir būdai. Linų plotų, linų pluošto derliaus ir derlingumo statistinė analizė. Linų plotų statistinė analizė. Linų pluošto derliaus statistinė analizė. Linų pluošto derlingumo statistinė analizė. Linų plotų, derliaus ir derlingumo perspektyvos. Išvados ir pasiūlymai. Priedai (6).

Ištrauka

Augalininkystė yra svarbi žemės ūkio gamybos šaka. Ji teikia maisto produktus gyventojams, žaliavą maisto ir lengvajai pramonei, pašarus gyvuliams.
Kiekvieno ūkio auginančio žemės ūkio produkciją tikslas - siekti ekonominio efektyvumo. Rinkos ekonomikos sąlygomis pagrindinis uždavinys - gauti kuo didesnį derlių. Jis nulemia auginamos produkcijos savikainą. Žemės ūkio augalų derlių lemia du pagrindiniai veiksniai – pasėlių plotas ir žemės ūkio augalų derlingumas.
Linai yra seniausias tekstilinis pluoštas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Jie yra vertingi augalai ir buvo pradėti auginti maždaug prieš 9000 m. Viduržemio jūros pakraščių šalyse, Azijoje, Indijoje. Gerai jie buvo žinomi ir Egipte. Dabar pasaulyje auginami pluoštiniai ir sėmeniniai (aliejiniai) linai. Manoma, kad Lietuvos teritorijoje linai buvo pradėti auginti maždaug prieš 4000 m. ypač jų pasėlių plotai padidėjo XVI-XVII a., plečiantis linų eksportui. Prieš Antrąjį Pasaulinį karą didžioji dalis užaugintų linų eksportuota į užsienį, tik maža dalis buvo perdirbama vietos įmonėse. Nors Lietuva maža valstybė, tačiau pagal linų auginimą, iki 1940 m, ji užėmė trečią vietą pasaulyje po Rusijos ir Lenkijos. Kiekvienais metais šalyje linais buvo apsėjama apie 80 000 ha ariamos žemės. Pastaraisiais metais linų plotai sumažėjo dėl nepalankių gamtinių sąlygų ir linų produkcijos kainų sumažėjimo.
Kaip jau minėjau, linai yra auginami pluoštui ir sėmenims. Linų pluoštas naudojamas įvairiems audiniams, o sėmenys – aliejaus gamybai. Linų audiniai gražūs, tvirti, lengvai skalbiami. Linai jau XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Lietuvoje buvo svarbiausi techniniai augalai. Iš pluošto žmonės ausdavo drabužius, iš sėmenų spausdavo aliejų. Ypač daug linų XIX a. pabaigoje buvo sėjama Kauno gubernijoje.
Kadangi linai žemdirbiams buvo reikalingi kaip pluoštiniai augalai, tai juos sėdavo visose dirvose. Tarpukario Lietuvoje linų sėdavo gana daug. Per karą linų pasėlių plotai buvo kiek sumažėję, tačiau vėliau jie vėl ėmė didėti. Linai Lietuvoje visuomet buvo vertinami ir auginami. Savo vertės jie neprarado ir atsiradus įvairiems sintetiniams audiniams. Lietuvos linais nuolatos domisi ir užsienio šalys.
Daugiausia linų šiuo metu sėjama Žemaitijoje, Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje, Šakių rajone. Tačiau tinkamų jiems dirvų galima surasti visoje šalyje. Kaip jau buvo minėta, ne tik vertingi linų pluoštai, bet ir linų sėmenys. Jie populiarūs dėl to, kad iš jų spaudžiamas aliejus. Tačiau ne visi žinome jų auginamų plotų, pluošto išeigos bei kokia yra pluošto išeiga iš hektaro per metus.
Šio darbo tikslas yra atlikti ploto, derliaus ir derlingumo statistinę analizę. Šiam tikslui pasiekti iškėliau tokius uždavinius:
1) išsiaiškinti statistinių duomenų, apie linų plotus, derlių ir derlingumą, statistinius šaltinius;
2) išsiaiškinti kokie yra vykdomi statistinių duomenų analizės būdai ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose;
3) išnagrinėtus analizės būdus pritaikyti savo darbe ir atlikti statistinę analizę,
4) atlikti ploto, derliaus ir derlingumo statistinę prognozę.
Mano tyrimo objektas yra Telšių apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų ūkių auginami linai pluošto išeigai.
Statistinei analizei atlikti bus naudojami 3 paskutinių metų duomenys (2001 m., 2002 m., 2003 m.), o statistinei prognozei – paskutiniųjų 5 metų duomenys (nuo 1999 m. iki 2003 m.). Tyrimo metodai: analizei naudosiu lietuvių autorių literatūrą, statistinius leidinius, bei remsiuosi skaičiavimo metodais.

1. STATISTINIAI DUOMENŲ APIE LINUS ŠALTINIAI IR ANALIZĖS BŪDAI
1.1. Statistiniai duomenų šaltiniai
Prieš pradedant analizuoti linų pasėlių plotus, sėmenų derlių ir derlingumą, reikia išsiaiškinti statistinių duomenų šaltinius. Apskaitant žemės ūkio kultūrų pasėlių plotus, derlių ir derlingumą žemės ūkio bendrovės ir įmonės, ūkininkai ir kiti gyventojai naudoja atitinkamas Statistikos departamento patvirtintas ataskaitų formas, kurias užpildę pateikia rajonų statistikos skyriams.
Žemės ūkio bendrovės ir įmonės vasarinių kultūrų sėjos metu pildo Statistikos departamento nurodytomis datomis formą VASARINIŲ AUGALŲ SĖJOS 200...m. ATASKAITA ŽŪ - 03 METINĖ. Šioje formoje parodoma didėjančiais skaičiais vasarinių augalų pasėlių plotai iš viso, bei iš jų kiekvienos kultūros plotas hektarais. Žemės ūkio bendrovės ir įmonės iki lapkričio 15 dienos pateikia metinę formą ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ DERLIAUS 200...m. ATASKAITA ŽŪ - 29 METINĖ. Šioje formoje yra apskaitomas patikslintas pasėlių plotas (užaugusio derliaus plotas) ir nuimtas plotas hektarais, gautas žemės ūkio augalų ( javų, bulvių, lauko daržovių, cukrinių runkelių, šiltnaminių daržovių) derlius tonomis. Ūkininkai ir kitų gyventojų ūkiai patekę į respondentinių ūkių atranką du kartus metuose pildo formą ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ PLOTŲ IR DERLIUS, ŪKININKŲ IR ŠEIMOS ŪKIUOSE 200...m. ATASKAITA ŽŪŪ-01. Linų fabrikai ir linų perdirbimo įmonės nuo spalio iki sausio mėnesio (kiekvieno mėnesio septintą dieną ir vasario 17 d.) ataskaitinio laikotarpio duomenis apie visus supirktus iš Lietuvos ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių užaugintus linus, išmokas be PVM, kurias įmonė turi išmokėti linų augintojams ir metinėje ataskaitoje PVM už metus pildo tokią formą LINŲ SUPIRKIMO 200...m. ..........mėn. ATASKAITA ŽŪS - 05 MĖNESINĖ, METINĖ. Duomenų apie žemės ūkio augalų derlingumą šiose ataskaitose nėra, bet šį rodiklį galima apskaičiuoti. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-10-04
DalykasEkonominės statistikos kursinis darbas
KategorijaStatistika >  Ekonominė statistika
TipasKursiniai darbai
Apimtis28 puslapiai 
Literatūros šaltiniai11
Dydis109.78 KB
Autoriuswww
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasDoc. V. Čiulevičienė
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasEkonomikos ir vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Telsiu apskrities ukininku ir seimos ukiu linu plotu pluosto iseigos ir pluosto iseigos is hektaro statistine apskaita ir analize [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 28 puslapiai 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Doc. V. Čiulevičienė
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą