Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Asmenybės psichologija>Darbo netekties ir bedarbystės psichologiniai aspektai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Darbo netekties ir bedarbystės psichologiniai aspektai

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Darbo funkcionalumas šiuolaikinėje visuomenėje. Sąvokų apibrėžimas. Reakcija į darbo praradimą. Bedarbystės psichologiniai aspektai. Lytis ir nedarbas. Pagalba nedarbo atveju. Išvados.

Ištrauka

Nuo pat žmogaus atsiradimo ir jo apsijungimo į bendrijas, kad galėtų išlikti ir išgyventi, darbas tapo ne tik pagrindine jo gyvensenos sfera, bet ir pagrindine jo formavimosi ir vystymosi sritimi. Būtent dirbdamas žmogus praleidžia didžiąją laiko dalį. Tik darbo dėka jis užsitikrina sau pragyvenimą. Kadangi darbas remiasi daugelio žmonių sąveika, todėl būtina ir darbo organizacija.
Dirbdami žmonės stengiasi patenkinti savo poreikius. Kadangi yra daug įvairių poreikių, kad juos patenkintų žmonės dirba įvairų darbą. Taigi egzistuoja darbo pasidalijimas.
Gyvenantys civilizuotoje visuomenėje žmonės žino, kaip funkcionuoja darbo rinka, kas atsitinka žmogui, kai jis įeina į darbo rinką, kaip jis ten funkcionuoja. Tačiau vis spartesnė kapitalizmo raida, industrializacija, pokomunistinių šalių perėjimas į kapitalistinę visuomenę sukelia tokias problemas, kaip nepakankama kvalifikacija, nesugebėjimas prisitaikyti prie kintančio gyvenimo būdo. Visa tai sukelia gana skaudų visuomeninį reiškinį – bedarbystę.
Bedarbystė – sudėtingas visuomeninis reiškinys, sukeliantis sunkias pasekmes tiek pačiam bedarbiui, tiek visuomenei.
Visais laikais buvo pagalbos nedirbantiems mechanizmas. Tačiau organizuotos pagalbos formos atsirado tik tuomet, kai bedarbystė tapo masiniu procesu, t.y. kapitalizme. Anksčiau pagalba bedarbiui reiškėsi per savišalpos, tarpusavio pagalbos sitemą, labdarą. Dabar bedarbiai lanko įvairius kursus, dalyvauja kvalifikacijos kėlimo kursuose bei įdarbinimo programose, gauna pašalpas. Tačiau ne visada žmogui pavyksta padėti vėl įsidarbinti. Kartais problema slypi pačiame žmoguje, todėl svarbu suvokti darbo netekusio žmogaus psichologiją.
Šiame darbe ir pabandysime aptarti darbo reikšmę šiuolaikiniam žmogui, bedarbystės psichologinius aspektus bei galimus paramos būdus darbo netekusiam žmogui.

Darbas šiuolaikinėje visuomenėje atlieka labai daug funkcijų. Visų pirma, darbas yra visuomenės klestėjimo prielaida. Kuo daugiau darbo rinkoje yra sukuriama darbo vietų, tuo labiau klesti ekonomika, šalies ūkis, taigi tuo pačiu kyla ir visuomenės gerovė, pragyvenimo lygis, pasitenkinimas gyvenimu. Darbas – žmogaus gyvenimo kokybės garantas.
Kitavertus, dirbdamas mėgstamą darbą žmogaus patenkina savo saviraiškos poreikį, gali realizuoti savo idėjas, taip prisidėdamas prie visuomeninės gerovės kūrimo.
Kita darbo funkcija ta, kad darbas išsprendžia didelę visuomenės problemą – užimtumo klausimą. Didžiąją dienos dalį žmogus praleidžia dirbdamas, taip išnaudodamas savo laiką ir tuo pačiu užsidirbdamas pajamas pragyvenimui. Darbo laikas paprastai formuoja dienos ir gyvenimo struktūrą. Užimama pozicija suteikia socialinę vertę visuomenės pripažinimą. Dauguma socialinių suaugusio žmogaus sąveikų vyksta jo darbo aplinkoje Apmokėjimas už darbą leidžia geriau ir paprasčiau patenkinti materialius poreikius. Tačiau daugeliui tai nėra vienintelis motyvas dirbti. Tyrimai rodo, kad dauguma žmonių turėdami pragyvenimui užtektinai lėšų, vis tiek dirbtų. Krizės, kurios ištinka netekusį darbo ar išėjusį į pensiją žmogų, rodo, koks svarbus ir būtinas yra darbas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-09-19
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai7
Dydis26.5 KB
Autoriusraimonda
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Darbo netekties ir bedarbystes psichologiniai aspektai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą