Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Asmenybės psichologija>Socialinio lyginimo įtaka savęs vaizdo formavimui
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Socialinio lyginimo įtaka savęs vaizdo formavimui

  
 
 
12345678910111213141516171819
Aprašymas

Socialinio lyginimo šaknys. Socialinis lyginimas. Kūno įvaizdis. Kritiško požiūrio į kūną formavimasis. Kūno įvaizdis ir socialinis lyginimas. Reklamų įtaka. Socialinio lyginimo įtaka moters kūno įvaizdžiui. Moters kūno įvaizdis žiniasklaidoje. Muzikinių TV įtaka kūno įvaizdžiui. Socialinis lyginimas ir vyrų kūno įvaizdis. Socialinis lyginimas ir ligos.

Ištrauka

Socialinis lyginimas – vieno individo bruožų lyginimas su kito, norint įvertinti ar patobulinti savo galimybes (14). Socialinis lyginimas yra labai svarbus, gal net ir pagrindinis žmogaus socialinio gyvenimo bruožas. Savęs lyginimas su kitais yra filogenetiškai senas bruožas, biologiškai labai galingas ir pastebimas daugelyje rūšių gyvajame pasaulyje. Mokslininkai jau seniai pastebėjo socialinio lyginimo svarbą adaptacijai ir išgyvenimui. Anot Suls ir Wheeler (2000) prie teorinių žinių ir tyrinėjimų prisidėjo ir Vakarų filosofijos klasikai, nagrinėję socialinės psichologijos ir sociologijos temas, kaip adaptaciją, socialinę įtaką ir referentines grupes. Vis dėl to pats terminas ir socialinio lygimo teorija iki Festinger (1954) klasikinio straipsnio neegzistavo. Būtent šis mokslininkas suformulavo socialinio lyginimo teoriją, kuri yra ir dabar plačiai nagrinėjama.
Pirmą dešimtmetį po teorijos suformulavimo socialinio lyginimo tyrinėjimai buvo palyginti menki. Tyrėjai buvo labiau susikoncentravę tirti kitus dalykus nei Festinger. Tačiau 1966m. Wheeler suformulavo ranginę (rank order) paradigmą, leidžiančią tirti vieną pagrindinių Festinger‘io idėjų , kad egzistuoja aukštyneigis vidinis impulsas (drive upward), dėl kurio individai turi polinkį lyginti save su pranašesniais (15).

Socialinis lyginimas

Festinger pirmasis iškėlė hipotezę, kad žmonės turi polinkį lyginti savo nuomonę, savo galimybes su kitų žmonių. Jo nuomone, šio lyginimo pirminis tikslas yra savęs įvertinimas. Tiek individo nuomonė, tiek galimybės turi didelę reikšmę jo elgesiui. Dažniausiai yra lyginamasi su panašiais asmenimis. Žmonės nori žinoti, kokios yra jų galimybės, o norint tai žinoti, neįmanoma išvengti lyginimo (16). Festinger teigė, kad socialinis lyginimas yra neišvengiama žmogaus gyvenimo dalis (17).
Festinger‘io socialinio lyginimo teorija gali būti apibendrinta trimis pagrindiniais teiginiais. Tai yra:
1. žmonės turi polinkį į socialinį lyginimą;
2. kai nėra objektyvaus lyginimo galimybės, žmonės linksta į socialinį lyginimą
3. daugiausiai yra lyginama su į save panašiais asmenimis (18).
Yra išskiriami 3 socialinio lyginimo pagrindiniai motyvai. Tai:
1. savęs vertinimas (self-evaluation);
2. savęs aukštinimas (self-enhancement);
3. savęs tobulinimas (self-improvement).
Anot Festinger, savęs vertinimas yra pagrindinė socialinio lyginimo priežastis. Žmonės, lygindami save su kitais, susidarydami nuomonę apie savo galimybes, vertina save. Savęs vertinimas priklauso nuo to, su kuo lygintojas gretinasi, t.y. ar su pranašesniu ar prastesniu už save (14). Festinger ir daugelis kitų tyrėjų teigė, kad individai yra labiausiai linkę lygintis su panašiais (19).
Kitas akstinas socialiniam lyginimui egzistuoti – savęs aukštinimas. Tai yra apibūdinama kaip individo bandymai išlaikyti ar sustiprinti teigiamą savęs vaizdą ir apsaugoti ar padidinti savigarbą (18). Will (1981) suformulavo svarbią žemyneigio lyginimo (downward-comparison) teoriją, kuri teigė, kad jaučiantys grėsmę žmonės yra linkę lyginti save su prastesniais asmenimis. Jie tarsi drąsina save subjektyvia gera savijauta. Pvz.: krūties vėžiu sergančios pacientės lygina save su sunkesnės formos vėžiu sergančiais pacientais, ir tai joms teikia vilties. Klinikiniai psichologai gali net panaudoti žemyneigį lyginimą, kad padėtų moterims. Žemyneigio lyginimo teorija turi teigiamą poveikį, vadinas aukštyneigis lyginimas (upward-comparison) duoda neigiamus rezultatus (14). Toks lyginimas gali sukelti frustraciją, pavydą, priešiškumą ir menką savigarbą, o žemyneigis lyginimas gali pakelti nuotaiką ir gerą savijautą.
Tačiau empiriniai tyrinėjimai skiriasi nuo teorinių apsvarstymų. Priešingai nei teorija, empiriniai duomenys rodo, kad aukštyneigis lyginimas gali paskatinti žmogų keistis, jei jis žino, kad turi galimybių pakeisti savo prastesnę poziciją, būti tarp geresnių. Aukštyneigis lyginimas gali būti net naudingesnis negu žemyneigis lyginimas. Wood (1985) priešingai nei Will teigė, kad žemyneigis lyginimas krūties vėžiu sergančiom pacientiems yra grėsmingas, kadangi jos gali manyti, kad jų padėtis gali taip pat pablogėti (20). Tik nuo paties individo priklauso ar žemyneigio lyginimo pasekmės yra teigiamos ar neigiamos. Tai pat yra ir su aukštyneigiu lyginimu (17). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-15
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis17 puslapių 
Literatūros šaltiniai25
Dydis39.75 KB
Autoriusjulija
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasDokt. I. Žukauskaitė
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Socialinio lyginimo itaka saves vaizdo formavimui [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 17 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Dokt. I. Žukauskaitė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą