Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kalbų studijos>Vyrų ir moterų internetinės kalbos skirtumai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Vyrų ir moterų internetinės kalbos skirtumai

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Įvadas. Kalba bendraujant internetu. Vyrų ir moterų kalbiniai skirtumai. Dalelyčių vartojimas. Moterų dažniau vartojami semantiniai dalelyčių tipai. Vyrų dažniau vartojami semantiniai dalelyčių tipai. Jaustukų vartojimas. Tariamosios nuosakos vartojimas. Liepiamosios nuosakos vartojimas. Išvados.

Ištrauka

Sociolingvistai Tanen, Lakof, Torošina, Ošėpkova, tyrinėję vyrų ir moterų kalbas, yra padarę išvadą, kurią šiuo metu jau neabejojama, kad vyrų ir moterų kalbos skiriasi. Vyrų kalba pasižymi vienprasmiškumu, o moterų – sukelia netikrumo, abejojimo įspūdį.
Paminėtų autorių darbuose apie vyrų ir moterų kalbinius skirtumus tyrinėjamos rusų ir anglų kalbos atvejai, be abejo ten aprašyti kalbančiųjų mimikos ar kūno ženklai gali būti universalūs visoms šiaurės vakarų europos tautoms, bet čia mums rūpi būtent kalbos priemonės, kaip leksiniai semantiniai elementai, kurie kiekvienoje kalboje yra skirtingi. Todėl šiame darbe bus nagrinėjamos lietuvių kalba kalbančių vyrų ir moterų šnekamosios ypatybės. Šio darbo problema: kuo skiriasi lietuviškai kalbančių vyrų ir moterų kalba ir kuriomis iš darbe nagrinėjamų kalbos priemonių tai pasireiškia? Iš anksto panagrinėjus Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ir Lietuvių kalbos gramatikos skyrius apie kalbos dalis ir išskyrus konkrečias kalbos dalis, kurios priklausomai nuo kontekto gali reikšti tikrumą ar netikrumą, agresiją ar mandagumą kalboje, darbo objektu, buvo pasirinktos tokios kalbos dalys: dalelytė, jaustukas, veiksmažodio liepiamoji ir tariamoji nuosakos.
Darbo uždaviniai:
1. nustatyti minėtų kalbos dalių vartojimo intensyvumą abiejų lyčių kalboje;
2. kaip nagrinėjamosios kalbos dalys ir kokiame kontekste yra vartojamos vyrų ir moterų kalbose.
Darbe nebus tyrinėjamas tokių kalbos dalių kaip daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis (išskyrus darbe aptariamą tariamąją ir liepiamąją nuosaką) vartojimas dėl pernelyg dažno šių kalbos dalių vartojimo ir labai plačios jų semantinės vartosenos. Kaip darbo tyrinėjimo objektai bus nagrinėjamos tokios kalbos dalys kaip semantiškai nesavarankiška kalbos dalis – dalelytė. Ji teikia nepasitikėjimo savimi įspūdį, o tai, remiantis kitais tyrinėjimais, pvz., Ošėpkovos "Autoriaus lyties identifikacija pagal rašytinį tekstą", būdinga moterų kalbai. Jaustukas padeda reikšti jausmus ar valią, žinoma, kad vyrai ir moterys reiškia skirtingas emocijas bei reiškia skirtingą valios stiprumą, o jaustukas gali reikšti labai platų valios stiprumo ir emocijų spektrą, nuo pageidavimo iki įsakymo semantinio atspalvio. Veiksmažodžio tariamoji nuosaka, reiškianti abejojimą ir mandagumą, kuo paprastai pasižymi moterų kalba, ir liepiamoji nuosaka, turinti liepimo reikšmę, ji padeda dominuoti kalboje, o tai yra būdinga vyrų kalboje.
Šio darbo empirinė medžiaga yra interneto Delfi svetainės lankytojų komentarai (103 moterų ir 109 vyrų, kuriuos atitinkamai sudaro 352 ir 349 sakiniai, 1302 ir 1299 žodžiai), paimti atsitiktine tvarka per vieno mėnesio laikotarpį. Visi komentarai yra vienodo pobūdžio, jose visose vyrai ir moterys pataria. Internetinė kalba pasirinkta kaip empirinė medžiaga, nes pasižymi kalbos narūralumu ir laisvumu. Plačiau kalba benraunant intarnetu bus aprašyta antrajame darbo skyriuje.
Darbą sudaro 6 skyreliai. Pirmajame siūloma susipažinti su internetinės kalbos ypatumais, kadangi tai yra šio darbo empirinė medžiaga, antrajame darbo skyriuje, remiantis anksčiau rašytais darbais, bendrais bruožais apibūdinami esminiai vyrų ir moterų kalbų skirtumai. Trečiajame ir ketvirtajame aptariamas semantiškai neapibrėžtų, dažniausiai priklausomų nuo konteksto žodžių vartojimas vyrų ir moterų kalboje. Tačiau vieni jų – dalelytės – dažnai linkusios teikti netikrumo, pasyvumo atspalvį, o antri – jaustukai – paprastai suteikia kalbai stiprumo, jausmingumo, dominavimo, net agresijos atspalvį ir kt. Kituose dviejuose skyriuose kalbama apie tariamosios ir liepiamosios nuosakos vartojimą. Šių nuosakų vartojimo atvejai taip pat ryškiai skiriasi: tariamoji nuosaka reiškia veiksmo netikrumą, o liepiamoji – valios aktą (DLKG 432; 462 – 465).
Darbas yra aktualus šiuolaikinei lietuvių kalbotyrai dėl pasirinkto empirinės medžiagos pobūdžio, šiuo metu internetas ir jo kalba užima žymią vietą moksliniame pasaulyje, be to, elektroninė kalba yra palyginti naujas ir dar mažai tirtas dalykas, kaip ir patys vyrų bei moterų lingvistiniai skirtumai, kuriems beveik nebuvo lietuvių kalbotyroje skirta rimtų studijų, nors ir elektroninė kalba ir kalbos genderiniai skirtumai yra vieni įdomiausių sociolingvistikos objektų. Lyčių kalbos skirtumų tyrinėjimai galėtų būti rimta pradžia sociolingvistikos plėtrai ir Lietuvoje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-04-20
DalykasKalbų studijų kursinis darbas
KategorijaKalbų studijos
TipasKursiniai darbai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai20 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis29.19 KB
AutoriusGalina
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/Dėstytojasasist. Vilma Kaladytė, Ramutė Bingelienė
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasFilologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vyru ir moteru internetines kalbos skirtumai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 12 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • asist. Vilma Kaladytė, Ramutė Bingelienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą