Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Informatika>Internetas>Suktybės internete
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Suktybės internete

  
 
 
12345678
Aprašymas

Interneto įsilaužėliai, kaip nuo jų apsisaugoti. Sukčiai internete. Darbas iliustruotas nuotraukomis.

Ištrauka

Elektroninės parduotuvės, pramogos, elektroniniai atsiskaitymai ir elektroniniai nusikaltėliai – tai interneto kasdienybė.
Po to, kai internetas tapo prieinamas daugeliui gyventojų, jis atkreipė ir nusikalstamo pasaulio dėmesį. Niekas nebekuria virusų dėl pramogos ar iš neturėjimo ką veikti. Šiuolaikiniai kompiuteriniai virusai tapo šantažo įrankiu ir būdu lengvai praturtėti.
Suktybės internete tarpsta. Vieni mėgina jus apgauti pinigais. Kiti nori pakenkti jūsų kompiuteriui. Geriausia gynyba nuo jų - vadovautis sveiku protu. Suktybių paštas panašus į šiukšles, bet jis toks nėra. Šiukšlių paštas - masinio bendravimo priemonė, o suktybių paštas skirtas pasitikėjimo ryšiui tarp apgaviko ir aukos užmegzti. Šiukšlių siuntėjai nori, kad ką nors nupirktumėt, o sukčiai – apgauti jus pinigais. Skiriamoji linija, žinoma, yra neaiški. Pvz., kai kurie šiukšlių siuntėjai reklamuoja nelegalius produktus: medikamentus arba piratines kopijas.
Ką daryti, gavus sukčių elektroninį paštą? Reikia jį ištrinti ir pamiršti. Jei į paštą jau atsakėte ir bendraujate su sukčiumi, tučtuojau nutraukite kontaktą. Jei pateikėte kreditinę kortelę arba panašias detales, atidžiai tikrinkite savo sąskaitą, kad nebūtų netikėtų grynųjų pinigų judėjimų. Ką nors pastebėję, praneškite policijai ir uždarykite savo kreditinę kortelę.
Informacijos viliojimas - vienas pelningiausių ir sparčiausiai plintančių kompiuterinių nusikaltimų. Nesitikėkite sukčių svetainių atpažinti iš rašybos klaidų ar nevykusiai pamėgdžioto dizaino. Nusikaltėliai patys nekuria legalios svetainės kopijos – jie naudojasi modernia programine įranga, išgaunančia visą tekstą, paveikslėlius ir nuorodas tiesiai iš kopijuojamos svetainės. Visos jūsų užklausos, išskyrus prisijungimo duomenys, nukreipiamos į legalią svetainę. Prisijungimo duomenys keliauja tiesiai į šnipų rankas. Kai kurios svetainės suklastojamos taip gerai, kad geba suklaidinti net atsargius vartotojus.
Naudodami kenkėjiškas programas, nusikaltėliai paslapčia gali jus nukreipti į suklastotą svetainę net jei pats naršyklėje surinkote teisingą adresą. Kenkėjiškos programos stebi jūsų veiksmus, ir jums surinkus banko adresą naršyklėje, nukreipia į vieną iš kelių dešimčių ar šimtų banko svetainių klastočių.
" Mielasis vartotojau! Mes padarėme daug pakeitimų savo sistemoje ir maloniai prašome apsilankyti šiame tinklapyje bei patvirtinti, kad mūsų duomenys pataisyti. Jeigu jie nepakeisti, prašome įvesti taisymų detales." Tokio tipo laiškai – populiarus kreditinių kortelių duomenų vogimo būdas. Pvz., šio tipo apgavystės išbandyta "EBay" ir "Paypal" klientams. Gavę tokį laišką, juo netikėkite. Užduokite kelis kritiškus klausimus: ar tikrai esate tos paslaugos klientas? Ar tas tinklalapis susijęs su jų tinklo dalimi, ar jis yra kur nors? Ar tai skamba įtikinamai? Jei nors kiek abejojate , paskambinkite bendrovei ir pasiteiraukite, ar tas laiškas tikras.
Vėliau tokiu būdu gauta informacija gali būti panaudota pasipelnimo tikslais vykdant nusikalstamas veiklas: neteisėtus prisijungimus prie informacinių sistemų, pinigų vagystes iš sąskaitų ar elektroninėje erdvėje atsiskaitant už prekes svetimomis kortelėmis.
Jei prie interneto jungiamės modemu, telefono linijomis, mūsų tyko "dileriai". Tai nedidukės, bet labai pavojingos programėlės. Jei susigundysime jas įdiegti, teks gerokai pakratyti piniginę. Programėlės pakeičia jungimosi prie interneto numerį. Tai reiškia, kad vietoje įprasto mūsų interneto tiekėjo (dažniausiai tai "Lietuvos telekomas") numerio ši kenkėjiška "dilerio" programa mus sujungs per labai brangų numerį. Pavyzdžiui, prie interneto jungsimės skambindami į Seišelių salas. Taip prisijungę prie interneto ir porą valandų jame panaršę, galime sulaukti sąskaitos, reikalaujančios apmokėti ne vieną šimtą litų. Dauguma "dilerių" nerodo, koks prisijungimo tarifas. Todėl atidžiai stebėkime, ką parsisiunčiame iš interneto.
Ar jūsų "Internet Explorer" pradėjo rodyti kitą pradžios puslapį, negu jūsų pasirinktąjį? Ar nuolatos nesąmoningai baigiate darbą tinklalapiuose, prikimštuose reklamų? Tai rodo, kad į jūsų kompiuterį įsibrovė sekimo programinė įranga.
Po sąvoka "sekimo programinė įranga" (Spyware) slypi programos, kurios mėgina atskleisti jūsų interneto įpročius. Šios programos dažniausiai įdiegiamos su programomis, kurias parsiųsdinote ir kurios yra neva nemokamos. Tačiau iš tikrųjų jos yra nemokamos tik todėl, kad už jų esantys žmonės uždirba pinigus, pardavinėdami arba naudodami informaciją apie jūsų lankomus tinklapius. Dabar sekimo programinė įranga priklauso programoms, kurios už mūsų nugaros pakeičia pradinio puslapio nuostatas ir "Internet Explorer" paieškos varytuvę. Abiem atvejais sekimo programinės įrangos programoje paprastai bus funkcija, kuri praneša savo kūrėjams. Tai gali būti daroma slapukais arba kitais metodais. Kompiuteris gali apsikrėsti sekimo programine įranga dėl silpnų "Internet Explorer" saugos nuostatų, arba per neapsižiūrėjimą bakstelėjus OK "Actine X" programėlėje. Taip pat galima įsidiegti programą, kuri kartu importuoja ir sekimo programinę įrangą.
Siekiant išvengti apgaulės internete, reikia pasinaudoti papildomomis saugumo priemonėmis, kurios sumažins galimybę tapti nusikaltėlių aukomis.
Atsisiųskime paskutinius naudojamos operacinės sistemos (OS) atnaujinimus. Jei naudojate Windows tipo OS: http://windowsupdate.microsoft.com/. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-23
DalykasInterneto referatas
KategorijaInformatika >  Internetas
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis323.56 KB
Autoriusagne
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas9
Švietimo institucijaPalangos senoji gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Suktybes internete [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Palangos senoji gimnazija / 9 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą