Fiziologija (11)

Aktyvi ir pasyvi pernaša per ląstelės membraną. Epitelinis pernešimas ir jo reikšmė. Membraninis ramybės potencialas. Veikimo potencialas, fazės ir jų kilmė. Dirglumo fazės ir jų ryšys su veikimo potencialu. Nervinių skaidulų klasifikacija ir jų savybės. Impulso perdavimas nervo-raumens jungtyje. Veiksniai, įtakojantys šį perdavimą. Elektromechaninis ryšys griaučių skersaruožiuose raumenyse. Elektromiografija. Raumens susitraukimo mechanizmas. Raumens atsipalaidavimo mechanizmas. Raumens energetika. Skersaruožių raumenų skaidulų klasifikacija. Motorinių vienetų tipai. Raumens susitraukimo rūšys. Tetanusas. Raumens jėgos reguliavimo mechanizmas. Raumens nuovargis. Jo tipai ir mechanizmai. Raumenų susitraukimo galingumas. Priklausomybė "jėga – greitis". Amžiniai griaučių skersaruožių raumenų kitimai. Lygiųjų raumenų susitraukimo mechanizmas. Lygiųjų raumenų tipai. Elektromechaninis ir farmakomechaninis ryšys lygiuosiuose raumenyse. Lygiųjų raumenų atsipalaidavimo mechanizmai. Lygiųjų raumenų plastiškumas. Sinapsinis signalo perdavimas centrinėje nervų sistemoje. CNS neurotransmiterių rūšys ir jų veikimas. Jonotropiniai ir metabotropiniai receptoriai. Jaudinantis ir slopinantis postsinapsiniai potencialai. Signalų integravimas neuronuose. Erdvinė ir laikinė sumacija. Elektrotoninis signalas ir jo plitimas. Slopinimas centrinėje nervų sistemoje, jo rūšys ir mechanizmai. Smegenų žievės projekcinės ir asociacinės sritys. Projekciniai ir asociaciniai centrai. Kompensacija. Refleksas. Reflekso lankas, reflekso žiedas. Grynasis ir bendrasis reflekso laikas. Refleksų klasifikacija. Besąlyginiai ir sąlyginiai refleksai. Nugaros smegenų vaidmuo motorikai. Raumenų tonusas. Raumenų proprioreceptorių funkcija. Nugaros smegenų pažeidimo pasekmės. Smegenų kamieno (pailgųjų smegenų, tilto, vidurinių smegenų) ir tinklinio darinio vaidmuo motorinėms organizmo funkcijoms. Striopalidarinė sistema. Jos reikšmė motorinėms organizmo funkcijoms. Tarpinių smegenų (gumburo ir pagumburio) vaidmuo motorikai. Smegenėlių vaidmuo judesių reguliacijai. Galvos smegenų žievės vaidmuo motorikai. Projekciniai ir asociaciniai motoriniai centrai. Pakenkimo pasekmės. Apraksijos. Galvos smegenų žievės vaidmuo sensorikai. Pagrindinės sensorinės zonos. Pakenkimo pasekmės. Agnozijos. Nugaros smegenų reikšmė sensorinėms funkcijoms. Belio–Mažandi dėsnis. Braun–Sekaro sindromas. Gumburo ir tinklinio darinio vaidmuo sensorinėms funkcijoms. Sensorinė sistema (analizatorius). Sandara ir bendrieji bruožai. Receptoriai, jų paskirtis, klasifikacija, generatorinis potencialas. Regėjimo sensorinės sistemos periferinė dalis – akis. Redukuota akis. Tinklainės receptoriaus laukas. Elektriniai tinklainės reiškiniai. Sensorinės regėjimo sistemos laidinė ir centrinė dalys. Akies akomodacija, jos nustatymas. Refrakcijos trūkumai, jų korekcija. Rainelės funkcija. Optiniai akies trūkumai. Periferinė rega, jos nustatymas. Spalvinis regėjimas. Jo sutrikimai. Jautrumas šviesai. Akies adaptacija. Regėjimo aštrumas. Regėjimo aštrumo nustatymas. Kontrastas. Pėdsakai. Iradiacija. Binokulinis regėjimas. Stereoskopinis regėjimas. Daiktų dydžio įvertinimas. Judėjimo įvertinimas. Iliuzijos. Klausos sensorinė sistema. Periferinės dalies – ausies – atskirų dalių funkcijų receptorių padirginimo mechanizmas. Sensorinės klausos sistemos laidinė ir centrinė dalys. Garso savybės. Tonų aukščio suvokimas. Audiometrija. Vestibiulinis aparatas. Jo atskirų dalių vaidmuo kūno padėties ir judėjimo įvertinimui. Skonio ir uoslės sensorinės sistemos. Odos jutimai. Lietimo, spaudimo (mechanorecepcija), temperatūros recepcija. Skausmas, nuskausminimas, niežėjimas. Esteziometrija. Vegetacinės ir somatinės funkcijos. Vegetacinė nervų sistema. Simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos struktūros ir funkcijos ypatybės (centrai, skaidulos, ganglijai). Galvos smegenų žievės vaidmuo vegetacinės funkcijos reguliacijai. Limbinė sistema. Motyvacijos. Motyvacijų susiformavimas ir klasifikacija. Emocijos. Jų susiformavimas ir reikšmė. Atmintis. Atminties mechanizmai, tipai ir etapai. Miegas. Miego mechanizmai, miego fazės. Elektroencefalografiniai pakitimai miego metu. Maisto medžiagų kaloringumas. Tiesioginė ir netiesioginė kalorimetrija. Kvėpavimo koeficientas ir jo reikšmė. Darbas ir energijos apykaita. Fizinio aktyvumo koeficientas (FAK). Jo priklausomybė nuo fizinio aktyvumo. Rubnerio izodinamijos dėsnis. Mitybos fiziologiniai pagrindai. Vandeny ir riebaluose tirpstantys vitaminai, jų reikšmė. Poikilotrminiai ir homojoterminiai gyvūnai. Vidutinė kūno paviršiaus temperatūra, branduolinės zonos ir apvalkalo temperatūra. Kūno temperatūros matavimas. Šilumos atidavimo iš organizmo būdai ir keliai. Cheminė termoreguliacija. Šilumos gamybos procesai. Nervinės ir humoralinės termoreguliacijos mechanizmai. Kraujo ph ir jo pastovumo palaikymas (buferinės sistemos). Kraujo osmosinis slėgis. Hemolizė. Širdies elektrinis aktyvumas. Elektromechaninis ryšys miokarde. Fonokardiografija. Humoralinė širdies veiklos reguliacija. Apykaitos procesai kapiliaruose, jų mechanizmai. Dujų apykaita plaučiuose. Dujų apykaita audiniuose. Humoralinė kvėpavimo reguliacija. virškinimas burnoje. Kramtymas, čiulpimas, rijimas. Storųjų žarnų vaidmuo virškinime. Defekacija. Vandens apykaita. Skydliaukės hormonų vaidmuo.