Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Jaunimo teisės

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Jaunimo problemos. Mokslo problema. Darbo problema. Teisinės problemos. Jaunimo politika. Lietuvos jaunimo politikos baltoji knyga. Lietuvos respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymas. Išvados.

Ištrauka

Pasaulyje "jaunimu" vadinama 15-24 metų grupė. Ši grupė pasirinkta todėl, kad šiame laikotarpyje yra pereinama iš švietimo sistemos į darbo rinką. Lietuvoje jaunimas – tai visuomenės narių grupė, apimanti asmenybės formavimosi bei perėjimo prie savarankiško gyvenimo visuomenėje laikotarpį, t.y. asmenis nuo 14 iki 29 metų. Lietuvoje gyvena 806 tūkst. jaunų žmonių, t.y., kas ketvirtas Lietuvos gyventojas priskiriamas jaunimui. Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, 2003 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 802 tūkstančiai vaikų iki 18 metų, priskaičiuojant jaunimą – 1383809 asmenys, tai sudarė 40 % visų gyventojų. Tokios didelės visuomenės teisių padėtis šalyje atspindi ir visos visuomenės gyvenimo kokybę. Situacijos analizė atskleidė, kad vaiko ir jaunimo teisių užtikrinimo srityje, yra problemų, susijusių su švietimu, įdarbinimu, vaikų globos įstaigų veikla, narkomanija, nusikalstamumu.


Jauną žmogų įsivaizduoju tik kaip moksleivį ar studentą. Dirbantis žmogus – jau nebe "jaunas". Būtent tokią nuomonę išsakė nemaža dalis Jaunimo situacijos tyrimo respondentų. Net ir keičiantis darbo rinkos struktūrai ir vis didesnei daliai dieninių skyrių studentų pradedant aktyviai veikti darbo rinkoje, mokymasis jaunam žmogui išlieka pačia svarbiausia veiklos sritimi, o šios srities problemos ir teisių pažeidimai – aktualiausiomis problemomis.
Mokslo svarbą jauniems žmonėms iliustruoja ir faktas, kad tarp opiausių jaunimo problemų net 37,9 proc. apklaustųjų mokamą mokslą įvardijo kaip vieną pagrindinių problemų. Jauniems žmonėms aktualesnė pasirodė tiktai polinkio į žalingus įpročius (57,4 proc.) ir nedarbo (49,9 proc.) keliamos problemos.
Apklausoje dalyvavę jauni žmonės pareikšdami nuomonę apie Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklas, geriausiai įvertino įgyjamas teorines žinias, moksleivių tarpusavio santykius, pasirengimą tolimesniam mokslui, įgytas praktines žinias, taip pat įgytus socialinius gebėjimus. Penkiabalėje skalėje šie mokymosi aspektai buvo įvertinti atitinkamai nuo 3,8 iki 3,7 balo, o prasčiausio įvertinimo susilaukė moksleiviams suteikiamos galimybės dalyvauti mainų programose su užsienio šalimis bei galimybė pasirinkti mokytojus (po 2,7 balo).
Aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai geriausiai vertina jų įgytas ar įgyjamas teorines žinias, studentų tarpusavio santykius bei įgytą profesiją – po 4 balus iš 5 galimų. Deja, prasčiausiai yra vertinama galimybė gauti darbą pagal specialybę, pasirengimas darbo rinkai (po 3,2 balo) ir galimybė pasirinkti dėstytojus (2,9 balo).
Apklausti jaunimo atstovai, baigę ar šiuo metu besimokantys profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose ar kolegijose, palankiausiai įvertino studentų tarpusavio santykius, įgytą profesiją (po 3,9 balo), taip pat įgyjamas ar įgytas teorines žinias (po 3,8 balo). Prasčiausiai buvo įvertinta galimybė pasirinkti mokymosi dalykus (3,0 balo), dalyvavimas mainų programose su užsienio šalimis bei galimybė pasirinkti dėstytojus (po 2,7 balo). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-02-08
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis23.19 KB
AutoriusDalia
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasJuozas Matakas
Švietimo institucijaKauno kolegija
FakultetasEkonomikos ir teisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Jaunimo teises [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Kauno kolegija / 1 Klasė/kursas
  • Juozas Matakas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą