Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Tiesioginiai ir retoriniai kreipiniai ir klausimai viešosiose kalbose
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Tiesioginiai ir retoriniai kreipiniai ir klausimai viešosiose kalbose

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Retorinis klausimas. Retorinis kreipinys.

Ištrauka

Retorinis klausimas ir retorinis kreipinys – vienos svarbiausių retorinių figūrų. Jų išskirtinumą rodo tai, kad iš žinomų daugybės retorinių figūrų naujausiuose lietuvių stilistikos ir sintaksės tyrinėjimuose jos yra išlaikiusios retorinių figūrų statusą. Stilistas K. Župerka pateikia tradicinę šių figūrų sampratą: retoriniu klausimu paprastai vadinamas klausiamojo sakinio formos tvirtinimas arba neigimas, retoriniu kreipiniu – kreipimasis į čia nesantį ar mirusį asmenį, į negyvą daiktą, abstrakčią sąvoką.
Kyla klausimas, ar retorinis klausimas reiškia tik ekspresyviai pateiktą teigimą ar neigimą, ar jie visi turi neklausiamąją reikšmę, ar iš tiesų visada į jį nereikia atsakyti? Reikia pabrėžti, atsakymas į retorinį klausimą būna aiškus ne visada arba visai ne toks, kokio laukiama. , o retoriniu kreipiniu galima kreiptis ir į čia esantį adresatą. Taip pat dažnai kalbėtojas pradeda kalbą tiesioginiu kreipimusi į klausytojus. Juo, kaip kompozicijos priemone, galima pasinaudoti ir kitose kalbos vietose, kai norima suaktyvinti klausytojų dėmesį.

Lotyniškai retorinis klausimas vadinamas interrogatio, tiesioginė šios sąvokos reikšmė – klausinėjimas, tardymas, kaltinimas, išprotavimas. Juridinėse kalbose interrogacija ir reiškė realaus priešininko ar liudininko klausinėjimą arba tardymą, kad šis būtų priremtas atsakyti savo nenaudai. Ir tik vėliau meninėje literatūroje interrogacija įgavo patetiškumo (gr. Pathetikos – jausmingas), ėmė reikšti emocingą klausimą, į kurį nereikia atsakymo. Tokiu klausimu lengva pasiekti persvaziją - įtikinti, priversti gėrėtis teisingumu arba piktintis nedorybe.
Iš tiesų vieni retoriniai klausimai teigiami, nors rodo paslėptą neigimą. Ypač tai taikytina retoriniams klausiamiesiems šaukiamiesiems sakiniams, turintiems vos juntamų provokacijos elementų. Jeigu mėgintume pakeisti juos sinoniminiais, matytume, kad turinys nepakinta, bet ekspresijos nebelieka:
Ką jūs čia pasitikit tokiu gražbyliu advokatu?! (= nepasitikėkite tokiu gražbyliu advokatu).
Kas gi norės pyktis su teisėsauga? (=niekas nenori pyktis su teisėsauga).
Kiti retoriniai klausimai, atvirkščiai, rodo kategorišką teigimą, nors yra neigiami:
Kas iš ekspertų nenorėtų pamiršti gėdą darančias savo klaidas? (=visi ekspertai norėtų pamiršti gėdą darančias savo klaidas).
Taigi kaip nepažiūrėjus tokiam netiesos sakytojui į akis? (= būtina pažiūrėti tokiam netiesos sakytojui į akis). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-01-24
DalykasKita referatas
KategorijaKita
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis20.96 KB
Autoriusegle
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasG. Čepaitienė
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Tiesioginiai ir retoriniai kreipiniai ir klausimai viesosiose kalbose [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • G. Čepaitienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą