Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kūno kalba (4)

  
 
 
123456789
Aprašymas

Įžanga. Nežodinio bendravimo repertuaras. Keturi kūno kalbos aspektai. Emocijos. Išvada.

Ištrauka

Bendravimas yra viena iš svarbiausių psichologijos kategorijų. Žmogus tampa asmenybe tik sąveikaudamas ir bendraudamas su kitais žmonėmis. Sakoma , kad žodine kalba naudojasi norėdamas nuslėpti savo mintis. Tačiau tai, ką jis nori nuslėpti kalbėdamas, pasako nežodine (neverbaline kalba) arba kūno kalba, nes kiekvieną pasakymą lydi nežodiniai signalai. Jie tiesiogiai atspindi žmogaus fiziologines reakcijas, todėl yra greitesni už kalbą. Mes kalbame balsu, tačiau bendraujame visu kūnu.
Nežodinio bendravimo elementų tinkamas naudojimas leistų patobulinti socialinio bendravimo įgūdžius, lavinti gebėjimus apibūdinti save, nenaudojant žodžių. Nežodinis (neverbalinis) bendravimas – tai pats paprasčiausiais būdas perduoti pasitenkinimą, nepasitenkinimą,skausmą, simpatiją ar antipatiją kitam žmogui.
Kūno kalba išreiškiama daugiau nei pasakoma žodžiais, todėl turėtume gerai žinoti elementus,nes, būdami svarbūs tiek dalykiniame, tiek tarpasmeniniame bendravime, jie gali pasitarnauti bendravimo procesui, o kartais ir atvirkščiai– sumenkinti jį arba įnešti dviprasmiškumą.
Iš visos žmogaus apie save teikiamos informacijos tik 7 procentai sudaro žodžiai, 38 procentai balso intonacijos moduliacijos, 55 procentų gestai.Žodis informuoja, o gestas patvirtina žodį.
Žmogaus socialinės raidos procese nežodinio bendravimo repertuaras pasipildo mimika, gestais, kūno laikysena, o taip pat smulkesniais bendravimo akcentais, iš kurių kiekvienas atlieka tam tikrą vaidmenį ir gali paveikti žmonių tarpusavio santykius. Veido išraiška, kūno sudėjimas, fizinis patrauklumas, judesiai bei gestai, netgi įvairūs aksesuarai – aukštakulniai bateliai, kaklaraištis, kosmetika, akiniai, skarelė ,šukuosena drauge sudėjus sudaro bendrą žmogaus išvaizdą ir siunčia vienokius ar kitokius signalus į aplinką. Kartais net nesusimąstome, kad vien mūsų sunertos rankos išduoda mūsų nuotaiką ir požiūrį į vieną, ar kitą dalyką. Kai suneriame rankas, viršuje būna kairė ar dešinė? Kai pamąstome, tai vienas sunėrimas atrodo komfortiškas, o kitas ne, netgi nemalonus. Tai liudija, kad rankų sunėrimo būdas taip pat gali būti genetiškai užprogramuotas. Buvo atlikta daug tyrimų ir vyko daug diskusijų, skirtų išsiaiškinti, ar neverbaliniai signalai yra įgimti, ar išmokstami, ar perduodami kaip genetinė informacija. Tyrimai parodė, kad akli ir kurti gimę naujagimiai po kurio laiko išmoksta šypsotis lygiai kaip ir regintieji. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-01-08
DalykasSocialinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Socialinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis14.1 KB
AutoriusGiedre
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasGiedėnienė
Švietimo institucijaVilniaus kolegija
FakultetasVerslo vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kuno kalba (4) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Vilniaus kolegija / 1 Klasė/kursas
  • Giedėnienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą