Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Tarptautinė teisė>Europos Sąjungos (ES) kontroliuojančios institucijos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Europos Sąjungos (ES) kontroliuojančios institucijos

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Europos bendrijų teisingumo teismas. Europos audito rūmai. Išvados.

Ištrauka

Kaip ir kiekviena valstybė, Europos Sąjunga negalėtų funkcionuoti be įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios. Šioms funkcijoms įgyvendinti Europos Sąjunga visų valstybių narių bendru susitarimu įsteigė penkias pagrindines institucijos- Tarybą, Komisiją, Europos Parlamentą, Teisingumo Teismą ir Audito Rūmus- ir dvi patariamąjį statusą turinčias institucijas- Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą bei Regionų komitetą. Be šių institucijų ES veikia papildomos institucijos.
Šios institucijos priima sprendimus, remiantis kuriais sukuriamas pagrindas ES funkcionavimui. Sprendimų priėmimas - tai Europos Bendrijų teisės aktų ir kitokių nutarimų priėmimo tvarka.
Darbo tikslas: išanalizuoti ES kontroliuojančių institucijų veiklą bei jų įtaką ES.
Darbo objektas: ES kontroliuojančių institucijų analizė.
Darbo uždaviniai:
1. Surinkti medžiagą apie ES kontroliuojančias institucijas.
2. Išanalizuoti, kokios yra jų funkcijos bei įtakas ES.
Darbo metodika:
1. Mokslinės literatūros analizė.


Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra Bendrijų teisminė institucija. Ją sudaro trys teismai: Teisingumo Teismas, Pirmosios instancijos teismas ir Tarnautojų teismas, kurių pagrindinė užduotis yra užtikrinti vienodą Bendrijos teisės aiškinimą ir taikymą.
Teisingumo Teismą sudaro 25 teisėjai ir 8 generaliniai advokatai. Teisėjai ir advokatai yra skiriami valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu šešeriems metams ir gali būti paskirti kitai kadencijai. Jie yra parenkami iš teisininkų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina atitinkamus jų šalies reikalavimus aukščiausioms teisėjų pareigoms eiti arba yra plačiai žinomi teisės specialistai.
Teisėjai iš savo tarpo renka Teisingumo Teismo pirmininką trejiems metams. Jis gali būti perrenkamas kitai kadencijai. Pirmininkas vadovauja Teisingumo Teismo veiklai ir administravimui bei pirmininkauja didžiausios sudėties teismo posėdžiams ir pasitarimams. [3].
Generaliniai advokatai padeda Teisingumo Teismui. Jų pareiga – visiškai nešališkai ir nepriklausomai teikti teisinę nuomonę, vadinamą "išvada", apie Teisingumo Teismui pateiktas bylas.
Kancleris yra institucijos generalinis sekretorius, kuris, būdamas atsakingas Teisingumo Teismo pirmininkui, vadovauja institucijos padaliniams. [5].
Teismas gali posėdžiauti tokia sudėtimi: plenarine sesija, didžiąja kolegija (13 teisėjų), penkių arba trijų teisėjų kolegijomis. Plenarinė sesija rengiama Teisingumo Teismo statute numatytais išimtiniais atvejais (pavyzdžiui, kai sprendžiamas ombudsmeno atleidimo ar Komisijos nario, nesilaikiusio jam nustatytų pareigų, atstatydinimo klausimas) bei kai Teisingumo Teismas mano, kad byla yra ypač svarbi. Didžiosios kolegijos posėdis rengiamas, kai to prašo proceso šalimi esanti valstybė narė arba Bendrijos institucija, taip pat nagrinėjant ypač sudėtingas ar svarbias bylas. Kitos bylos yra nagrinėjamos penkių arba trijų teisėjų kolegijose. Penkių teisėjų kolegijų pirmininkai renkami trejiems metams, o trijų teisėjų kolegijų pirmininkai – vieneriems metams. [1].
Vykdančiam savo užduotį Teisingumo Teismui yra suteikta apibrėžta jurisdikcija procese dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir nagrinėjant įvairių rūšių ieškinius.
Teisingumo Teismas dirba bendradarbiaudamas su valstybių narių teismais, kurie pagal Bendrijos teisę yra kompetentingi ją taikyti. Siekdami užtikrinti efektyvų ir vienodą Bendrijos teisės aktų taikymą ir siekdami išvengti bet kokių jų aiškinimo skirtumų, nacionaliniai teismai gali, o tam tikrais atvejais privalo kreiptis į Teisingumo Teismą, prašydami išaiškinti Bendrijos teisę tam, kad, pavyzdžiui, būtų patikrinta jų valstybės įstatymų atitiktis šiai teisei. Prašymu priimti prejudicinį sprendimą taip pat gali būti siekiama patikrinti Bendrijos teisės akto galiojimą.
Teisingumo Teismo atsakymas nėra paprasta nuomonė, bet motyvuotas sprendimas ar nutartis. Teisingumo Teismo pateiktas išaiškinimas yra privalomas nacionaliniam teismui, kuriam jis yra skirtas. Tačiau jis taip pat yra privalomas kitiems nacionaliniams teismams sprendžiant iš esmės tapačias problemas. [2]. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-21
DalykasTarptautinės teisės kursinis darbas
KategorijaTeisė >  Tarptautinė teisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai11
Dydis24.26 KB
AutoriusEgidijus
Viso autoriaus darbų16 darbų
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Europos Sajungos (ES) kontroliuojancios institucijos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą