Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Valstybės bruožai

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324
Aprašymas

Įvadas. Valstybės bruožai. Gyventojų teritorinis suskirstymas. Viešoji valdžia. Valstybės suverenitetas. Valstybės teisinės savybės. Valstybės santykis su kitomis visuomeninėmis organizacijomis. Išvados.

Ištrauka

Dabartiniu metu Konstitucinės teisės mokslas nagrinėja daugybę problemų, turinčių didelės teorinės bei praktinės reikšmės. Tyrimai Konstitucinės teisės moksle daugiausiai nukreipti į teisės normų tobulinimo, jų galimų vystymosi kelių pagrindimo linkme. Šioje Konstitucinės teisės teorijos srityje yra nemažai ginčytinų klausimų. Prie šių klausimų galima priskirti ir valstybės bruožų problemą, kuri yra betarpiškai susijusi su šio kursinio darbo tema. Pažymėtina, kad gilus valstybės bruožų supratimas būtinas kiekvienam teisininkui, siekiant suvokti pačios teisės kilmę, šaltinius, jos esmę. Šio darbo aktualumas slypi toje būtinybėje suvokti valstybės bruožus.
Gilinimasis į valstybės bruožus yra aktualus daugeliui socialinių ir humanitarinių mokslų. Sociologijos tyrimo objektas yra visuomenė ir jos elementų santykiai tarpusavyje. Pirmiausia sociologijoje turime suvokti tos visuomenės elementų, įvarių socialinių junginių, grupių ar dalelių skirtumus, kad galėtume argumentuotai pateikti teiginius bei įžvelgti panašiuose įvikiuose bei veiksniuose išskirtinumus, arba labai skirtinguose įvykiuose bendrumus. Taip pat politologijoje, kur gylinamasi į politiką iš esmės, privalome žinoti ribas tarp valstybės bei kitų socialinių junginių, žinoti jų skirtumus bei panašumus, nes nesigylindami į valstybės bruožus, jos išskirtinumus, galime neužtarnautai ją sumenkinti. Akivaizdu, kad moksliniai ginčai valstybės bruožu klausimu vyksta dažniausiai pasirinktos mokslo disciplinos bei metodo pagrindu. Šiame darbe valstybės bruožų suvokimas nagrinėjamas tiek, kiek tai reikšminga teisine prasme, t. y. Konstitucinėje teisėje.
Šiame darbe, aptariant valstybės bruožus, tuo pačiu bus siekiama išriškinti valstybės esminius skirtumus nuo kitų socialinių junginių. Manyčiau, kad toks tyrimo būdas sąlygoja gilesnę pačios valstybės sampratą. Privalome žinoti ribas tarp valstybės bei kitų socialinių junginių, todėl yra būtina išskirti tam tikrus bruožus, kuriais valstybė skiriasi nuo kitų socialinių junginių. Pvz., kodėl kokią nors žmonių grupelę, nors joje būtų toks iniciatorius, kurio nurodymams visi paklustų, nors jos narių santykiai būtų reglamentuoti, negalime prilyginti mažai valstybei. Arba kodėl Grenlandijoje gyvenantys žmonės nesusikūrė valstybės, nors tą teritoriją kitos valstybės pasidalino tik per praėjusįjį amžių. Nusibrėžę šias ribas, nustatysime valstybės vietą visuomeninėje struktūroje, nes "...valstybė taip pat yra tam tikras socialinio žmonių bendravimo reiškinys..." , o "...visuomenės sąvoka sutampa su socialinio bendravimo sąvoka" .
Šio darbo tema taip pat yra ypatingai įdomi tuom, kad jos nagrinėjamos problemos yra ant Konstitucinės teisės ir kitų socialinių mokslų – politologijos, sociologijos – ribos. Todėl atskleidžiant valstybės bruožus bus naudojamasi ir minėtų mokslų pasiekimais. Pabrėžtina, kad išsamus valstybės bruožų suvokimas įmanomas tik tuomet, kai tiriama neatsietinai nuo šiuolaikinių mokslų pasiekimų.
Šio kursinio darbo tiriamos problemos yra kruopščiai analizuojamos įvairiausių autorių. Būtina paminėti M. Riomerio mokslinių darbų ciklo pirmąją ir antrąją dalis, kurios daugiau ar mažiau susijusios su šio darbo tema ir kuriose M. Riomeris valstybės problematikos nagrinėjimui skyrė be galo daug dėmesio. Jo veikalų cikle "Valstybė ir jos konstitucinė teisė" viena ciklo dalis buvo skirta nagrinėti valstybės problemai. Ta ciklo dalis išleista dviem tomais. Pirmajame M. Riomeris nagrinėja valstybės sąvoką, o antrajame – visuomenės problemą valstybėje (būtina pabrėžti, kad visuomenė čia minima kaip konkrečios valstybės teritorijos apibrėžta visuomenė, kaip antai būtų Lietuvos visuomenės problema Lietuvos valstybėje). Nagrinėdamas valstybės sąvoką ir analyzuodamas įvairias doktrinas, M. Riomeris glaudžiai paliečia valstybės bruožus, bandydamas kuo konkrečiau ją išskirti iš kitų socialinių junginių. Valstybės problemai bei valstybės bruožų apibūdinimui taip pat nemažai dėmesio skirta S. Vancevičiaus, E. Jarašiūno, M. Maksimaičio darbuose. Siekiant atskleisti šio darbo temą, remtasi minėtų autorių darbais, naudotasi kitų mokslo šakų (filosofijos, logikos, sociologijos, politologijos, istorijos) moksline literatūra. Rašant darbą buvo remtasi loginiu, istoriniu, kritikos bei lyginamuoju tyrimo metodais. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-26
DalykasAdministracinės teisės kursinis darbas
KategorijaTeisė >  Administracinė teisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis23 puslapiai 
Literatūros šaltiniai17 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis47.5 KB
AutoriusVytautas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaVilniaus verslo teisės akademija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Valstybes bruozai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 23 puslapiai 
  • Vilniaus verslo teisės akademija / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą