Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kalbų studijos>Skirtingos kokybės priebalsių įtaka žemutinio [a:] kiekybei dabartinėje lietuvių bendrinėje kalboje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Skirtingos kokybės priebalsių įtaka žemutinio [a:] kiekybei dabartinėje lietuvių bendrinėje kalboje

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223
Aprašymas

Įvadas. Lietuvių bendrinės kalbos trukmės tyrimai. Tyrimo tikslai ir uždaviniai. Tyrimo metodika. Tyrimo rezultatų analizė. Išvados. Sschlussvolgerungen.

Ištrauka

Fonetika – tai kalbos mokslo disciplina, tyrinėjanti kalbos garsus ir jų funkcijas. Skiriama bendroji ir specialioji fonetika. Bendroji fonetika tyrinėja bendrąsias garsų savybes ir jų artikuliacijos bei suvokimo sąlygas įvairiose kalbose. "Lietuvių kalbos gramatikoje" nurodoma, jog specialioji fonetika tyrinėja kurios nors vienos kalbos arba tam tikros kalbų grupės garsinę sandarą (LKG 1965, 43).
Fonetikos objektas yra garsinė kalba. Fonemos – tai patys smulkiausi, toliau nebeskaidomi kalbos vienetai, kuriuos ir tyrinėja fonetika. Remiantis šia gramatika galima teigti ir tai, kad lietuvių kalboje yra 65 fonemos, kurias sudaro balsiai, dvibalsiai ir priebalsiai (LKG 1965, 45).
Pagal "Lietuvių kalbos gramatiką" (LKG 1965, 65), priebalsių akustinį pagrindą sudaro šlamesiai, kurie kyla stipriai oro srovei veržiantis pro bet kurioje balso vamzdžio dalyje susidariusią uždarumą ar ankštumą. Lietuvių kalba turi 45 priebalsines fonemas.
Pagal balso stygų veikimą "Lietuvių kalbos gramatikoje" (LKG 1965, 70) visi lietuvių kalbos priebalsiai skirstomi į skardžiuosius b, b′, d, d′, g, g′, dz, dz′, dž, dž′, m, m′, n, n′, z, z′, ž, ž′, l, l′, r, r′, v, v′, j, h, h′, tariamus suartėjusiomis, įtemptomis ir virpančiomis balso stygomis, ir dusliuosius p, p′, t, t′, k, k′, c, c‘, č, č′, s, s′, š, š′, f, f′, ch, ch′, tariamus nesuartėjusiomis, neįtemptomis ir nevirpančiomis balso stygomis.
Iš visų skardžiųjų priebalsių išskiriami m, m′, n, n′, r, r′, vadinami sonantais. Minima, jog jie sudaro tarpinę grupę tarp balsių ir priebalsių (LKG 1965, 70).
"Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje" (LKG 1965, 48) visi lietuvių kalbos priebalsiai dėl jų atliekamos skiriamosios funkcijos laikomi savarankiškomis fonemomis. Pateikiamas tas pats lietuvių kalbos priebalsinių fonemų skaičius: lietuvių kalbos priebalsių sistemą sudaro 45 fonemos. Šioje gramatikoje priebalsiai neklasifikuojami. Aprašomos priebalsių tarimo ypatybės, pozicijos, dažnumas kalboje, svarbesnės alofoninės priebalsių variacijos, priebalsių junginiai žodžio pradžioje ir pabaigoje.
"Lietuvių kalbos gramatikoje" išskiriama 12 lietuvių kalbos balsinių fonemų. Tai [i:], [i], [ė], [e], [e:], [u:], [u], [o], [o:], [a:], [a] (LKG 1965, 45).
Šioje gramatikoje lietuvių kalbos balsiai klasifikuojami pagal dviejų pagrindinių aktyviųjų kalbos padargų – liežuvio ir lūpų – veiklą: "pagal liežuvio judėjimą vertikaliai skiriami: 1) aukštutinio, 2) vidutinio ir 3) žemutinio pakilimo balsiai.

1. aukštutinio pakilimo yra: [i], [i:], [u], [u:],
2. vidutinio pakilimo yra: [ė], [e], [e:], [o], [o:],
3. žemutinio pakilimo yra: [a], [a:] balsiai.

Balsis [a:] yra ilgas nelūpinis žemutinio pakilimo balsis. Iš visų lietuvių kalbos balsių jis pats atviriausias. Balsis [a:] gali būti žodžio pradžioje, pvz., ãdata, ãsilas, ãmatas. Šis balsis gali būti ir žodžio viduryje, pvz., lãla, šąšta, gãga, bãsas, pãdas, kãras.
"Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje" išskiriama 10 monoftongų. Tai [i:], [i], [ė], [e:], [e], [u:], [u], [o:], [a:], [a]. Aukštutinio, vidutinio ir žemutinio pakilimo balsiai čia skiriami tik pagal vieno kalbos padargo padėtį. Balsiai šioje gramatikoje klasifikuojami pagal liežuvio pakilimo laipsnį (aukštutinio-vidutinio-žemutinio pakilimo balsiai): ryžtis : rėžtis : ręžtis, dìdelį : dìdelė : dìdelę, lãpų : lãpo : lãpą (DLKG 2005, 21).
[ie] ir [uo], dažnai laikomi balsinėmis fonemomis, "Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje" vadinami sutaptiniais dvibalsiais: dienà, puodas (DLKG 2005, 22).
Taip pat paminėta (DLKG 2005, 22), jog ilgieji ir trumpieji balsiai skiriasi ne tiek kiekybe, kiek kiekybe – didesniu ar mažesniu artikuliacijos įtempimu. Kokybe labiau skiriasi aukštutinio pakilimo balsiai, kiekybe – žemutinio pakilimo balsiai: dydis : dìdis, klėtys : klėtis, tręšti : trèšti, senę : sene, kąs : kàs, vãsarą : vãsara. Ilgieji ir atitinkami trumpieji balsiai yra atskiros savarankiškos fonemos. Ilgųjų balsių negalima laikyti nei dviejų balsių junginiais, nei kompleksais, susidedančiais iš "neutralios" kiekybės balsių ir ilgumo prozodemos, nes bendrinė lietuvių kalba savuose žodžiuose neturi trumpųjų balsių, atliepiančių ilgiesiems [ė] ir [o:]. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-12
DalykasKalbų studijų kursinis darbas
KategorijaKalbų studijos
TipasKursiniai darbai
Apimtis21 puslapis 
Literatūros šaltiniai12
Dydis60.91 KB
AutoriusLina
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasKauno humanitarinis fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Skirtingos kokybes priebalsiu itaka zemutinio a kiekybei dabartineje lietuviu bendrineje kalboje [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą