Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Administracinė teisė>Politinių partijų teisinis reguliavimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Politinių partijų teisinis reguliavimas

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647484950515253545556
Aprašymas

Įžanga. Politinių partijų institucionalizavimo istoriniai aspektai. Politinių partijų ypatumai ir funkcijos. Politinės partijos ir interesų grupės. Politinių partijų funkcijos. Politinių partijų veiklos konstituciniai pagrindai ir apribojimai. Politinių partijų veiklos teisinės garantijos. Politinių partijų steigimas ir veikla. Politinių partijų steigimo tvarka. Politinių partijų registravimas. Politinių partijų reorganizavimas ir likvidavimas. Politinių partijų finansavimas. Išvados. Summary.

Ištrauka

Temos aktualumas. Moderniajame pasaulyje politinės partijos yra visuotinai pripažįstamos kaip neatsiejama politinės sistemos sudedamoji dalis ir viena svarbiausių demokratijos egzistavimo sąlygų. Pagrindinis politinių partijų tikslas – siekti teisėtos valstybinės valdžios, sudaryti vyriausybę ir formuoti bei įgyvendinti valstybės politiką1. Būrimasis į politines partijas padeda laimėti rinkimus ir tokiu būdu užtikrina įvairių piliečių interesų atstovavimą. Būtent todėl politinių partijų teisinė padėtis valstybėje - labai svarbus klausimas.
Politinių partijų steigimo ir jų veiklos reglamentavimas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Respublikos Prezidento linkimų įstatyme, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme, Referendumo ir kituose įstatymuose leidžia teigti, kad sklandus Lietuvos valstybės funkcionavimas priklauso ir nuo tobulo politinių partijų statuso. Turint tai omenyje, svarbu analizuoti teisės normas, reglamentuojančias politinių partijų padėtį, įžvelgti šių normų trūkumus ir tobulinimo galimybes.
Temos naujumas ir originalumas. Lietuvos jurisprudencijoje politinės partijos iki šiol nesulaukė didesnio dėmesio. Tokio pobūdžio literatūros stygius jaučiamas tiek tarpukario laikotarpiu, tiek dabar. Politines partijas daugiau nagrinėja politologai.
Darbo šaltiniai. Pagrindiniai šio darbo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai. Darbe analizuojami ne tik Lietuvos Respublikos Seimo priimti teisės aktai, bet ir tarptautinės sutartys bei tarptautiniai dokumentai, įtvirtinantys asociacijų laisvę, nustatantys jos ribojimo galimybes. Iš jų ypač reikėtų paminėti JTO 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei naujausią Europos Sąjungos dokumentą dėl žmogaus teisių – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją.
Rašant darbą, buvo remtasi E.Šileikio darbais: "Politinių partijų institucionalizavimas", "Seimo nario teisinė padėtis", straipsniu "Autorinės problemos tarpukario Lietuvos valstybėje". 1999 metais Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo įstatymą, įdomus yra tyrinėtojų požiūris į šią aktualią problemą. Politinių partijų finansavimo problemas Lietuvoje ir

1Vitkus G. Politologija. Vilnius, 1999. P. 127.

užsienyje tyrinėja D.Pelenis straipsnyje "Politinių partijų finansavimas: užsienio šalių patirtis ir Lietuvos perspektyvos", M.Bložė darbe "Politinių partijų finansavimas Vakarų Europos šalyse". Politinių partijų institucionalizavimo klausimus šiuolaikinėje valstybėje nagrinėja J.Judinas knygoje "Politinės partijos ir teisės šiuolaikinėje valstybėje". Lyginamuoju aspektu apie politines partijas yra parašęs B.A.Strašun vadovėlyje "Užsienio valstybių konstitucinė (valstybinė) teisė".
Šiame darbe politinės partijos analizuojamos teisiniu aspektu, bandoma atsiriboti nuo politologinių bei socialinių klausimų. Kai kuriose darbo vietose nuo šio principo šiek tiek nukrypstama, kadangi norima pateikti gilesnę konkrečios problemos analizę.
Politinių partijų reikšmę ir svarbą būtų sunku suvokti nežinant jų istorinės raidos, jų skirtumų nuo kitų panašių socialinių darinių. Todėl darbe yra remtasi tarpukario Lietuvos teisės aktais bei teisės aktais, reglamentuojančiais kitų visuomeninių susivienijimų veiklą.
Darbo tikslas ir uždaviniai. Magistro darbo tikslas – atskleisti politinių partijų teisinio reglamentavimo ypatumus Lietuvos Respublikoje. Tuo tikslu keliami šie uždaviniai: darbe siekiama ištirti politinių partijų atsiradimo aplinkybes ir institucionalizavimą; jų steigimo ir veiklos konstitucinius principus ir apribojimus; politinių partijų ypatumus ir funkcijas; steigimo tvarką, veiklos teisines garantijas, finansavimą ir finansinę kontrolę; politinių partijų veiklos sustabdymo ir nutraukimo teisinius pagrindus. Šis tikslas ir uždaviniai nulėmė esamo darbo struktūrą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-04
DalykasAdministracinės teisės diplominis darbas
KategorijaTeisė >  Administracinė teisė
TipasDiplominiai darbai
Apimtis54 puslapiai 
Literatūros šaltiniai28 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis70.56 KB
AutoriusJurate
Viso autoriaus darbų27 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas5
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Politiniu partiju teisinis reguliavimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą