Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kalbų studijos>Didieji Lietuvos kalbininkai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Didieji Lietuvos kalbininkai

  
 
 
123456789101112131415161718192021
Aprašymas

Įvadas (trumpas supažindinimas su kalbotyros istorija). F. Kuršaitis. A. Baranauskas. V. Juška. K. Jaunius. K. Būga. J. Jablonskis. J. Balčikonis. P. Skardžius. A. Salys. Išvados.

Ištrauka

Moksliškai lietuvių kalbą tirti iš esmės pradėta nuo XIX a. vidurio. Iki tol tebuvo tenkinamasi vien svarbiausių lietuvių kalbos duomenų kaupimu, bandoma aprašyti jos gramatinę struktūrą, suregistruoti raštuose dažniausiai vartojamus žodžius. Rimčiau kalba dar nebuvo tuomet tiriama.
XIX a. pradžioje pasaulinėje kalbotyroje įvyko didelis perversmas, kuris turėjo lemiamos reikšmės lietuvių kalbos tyrimui. Tą perversmą sukėlė lyginamosios istorinės kalbotyros atsiradimas.
Pagaliau bene didžiausias kalbotyros atradimas buvo įrodymas, jog indoeuropiečių kalbų kilmė yra bendra. Tai įrodė žymiausi to meto pasaulio kalbininkai: Francas Bopas, Rasmus Raskas ir kiti. Buvo atrasti būdai, kaip, lyginant įvairių giminiškų kalbų garsus ir formas, galima atstatyti tuos pirmykščius garsus ir formas, iš kurių dabartiniai yra išsirutulioję. Buvo pradėta suprasti, kurie kalbos reiškiniai yra paveldėti iš senų senovės ir kurie tėra tik šių laikų padarinys. Imta domėtis kalbų raida, stengtasi atskleisti jų istoriją. Ypač daug dėmesio skirta indoeuropiečių prokalbės rekonstravimui bei jos palaikų dabartinėje kalboje surankiojimui.
Nustatyta, kad iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų daugiausia senosios prokalbės yra išlaikiusi lietuvių kalba. Mūsų kalbai pasaulio kalbininkai suteikė gražų titulą – archajiškiausioji iš gyvųjų indoeuropiečių šeimos kalbų, vadino ją muziejumi po atviru dangumi. Imta nepaprastai ja domėtis, ji buvo gretinama su pačiais seniausiais indoeuropiečių rašytiniais paminklais (senovės graikų, lotynų, sanskrito ir kt.).
Geriau pažinti lietuvių kalbą iš tuomet turėtų kelių pasenusių gramatikų ir žodynų buvo neįmanoma. Reikėjo nedelsiant pradėti tirti pačią gyvąją kalbą ir tai daryti buvo pradėta. Todėl šiame darbe norėčiau trumpai apžvelgti tuos asmenis, kurie bene daugiausiai nusipelnė tyriant lietuvių kalbą, kurių veikalais remiasi net ir dabartiniai lietuvių kalbos tyrinėtojai bei kalbininkai, kurie paliko giliausią ir neištrypiamiausią pėdsaką mūsų lietuvių kalbos tyrinėjimų istorijoje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-09-11
DalykasKalbų studijų kursinis darbas
KategorijaKalbų studijos
TipasKursiniai darbai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai2
Dydis22.83 KB
AutoriusAudrius
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2003 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaVilniaus technologijų ir dizaino kolegija
FakultetasTechnikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Didieji Lietuvos kalbininkai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 13 puslapių 
  • Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija / 3 Klasė/kursas
  • 2003 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą