Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Grožis (2)

  
 
 
123456
Aprašymas

Heraklito, sofistų ir Sokrato minčių apie grožį palyginimas.

Ištrauka

Žmogaus gyvenimas neįmanomas be grožio. Ne tik menininkai ir filosofai domisi estetika, bet ir visi tie, kuriems, grožis gyvenime daug reiškia.
Estetika – tai meno filosofija, kurios svarbiausia estetinė savybė yra grožis. Estetika, kaip savarankiškas mokslas atsirado gana vėlai, daug vėliau negu kitos pagrindinės filosofijos disciplinos: logika, etika, gamtos filosofija. Viena iš priežasčių yra ta, jog estetinė problema ne taip glaudžiai buvo susieta su svarbiausiais ir aktualiausiais kultūrinio gyvenimo reikalais.
Estetikos mokslui rūpi juslinis, emocinis, intuityvus pažinimas. Jos idėjos, apmąstymai ir traktatai apie grožį atsirado jau senovės Egipte, Babilone, Graikijoje ir kitose civilizacijose.
Grožio sąvoka senovės Graikijoje buvo labai plati, ženklino viską, kas patinka, kelia susižavėjimą ar dvasinį pasitenkinimą, suvokiant jutimo organais. Tai galėjo būti konkretus gamtos reiškinys, daiktas, tam tikra veiklos sritis. Tik žymiai vėliau antikinėje sąmonėje išryškėjo siauresnė, estetinė grožio sąvoka.
Antikos estetikoje įsivyravusi grožio samprata formavosi stipriai veikiama ankstyvųjų kosmogoninių koncepsijų. Jos išeities taškas buvo regimas, girdimas ir jusliškai suvokiamas kosmosas, kuris aiškinamas panašiai kaip tobulas, gyvas ir gražus žmogaus kūnas su visais jam būdingais privalumais. Žymiausių antikos estetikų žvilgsniai nuolatos krypo į kosmosą, kuris buvo suvokiamas kaip tobulas, gyvas meno kūrinys, prilygstantis gražiam žmogaus kūnui. Siedami kosmoso grožį su žmogaus kūnu, jie orientavosi į plastišką grožio sampratą.
Būtis ir kosmoso pasaulis antikos estetikoje pirmiausia buvo suvokiama kaip harmonija, kuri dažniausiai aiškinama, kaip tobuliausia grožio forma, kuriai būdingas vientisumas. Įtakingo mąstytojo Heraklito estetikos sampratoje, harmonija tapo visus būties procesus vienijančiu abstrakčiu visuotiniu principu, aiškinamu ne mitologijos, o filosofinės pasaulėžiūros požiūriu. Pagrindinė Heraklito filosofijos idėja yra "viskas teka", visa yra viena. Šio nuolatinio tekėjimo ir kitimo pagrindas – ugnis. Šia dielektine idėja pagrįsta ir Heraklito hormonijos samprata, kurią trikdė priešybių vienybė ir kova. Filosofas teigia, kad "priešingybės siejasi, ir iš skirtingybių randasi nuostabiausia hormonija". Mokymas apie hormoniją, gimstančią iš priešybių kovos, sudarė Heraklito estetikos esmę. Hormonija mąstytojui yra universali vertybė, grožio fenomeno esmė, kuri gimsta susitaikant priešingoms jėgoms, elementams, garsams, spalvoms. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-06-12
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis15.71 KB
AutoriusUser
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Grozis (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Šiaulių Universitetas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą