Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Istorija>Visuotinė istorija>Paveldas kaip politinis išteklius. Carinės Rusijos politikos pavyzdžiai Vilniuje
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Paveldas kaip politinis išteklius. Carinės Rusijos politikos pavyzdžiai Vilniuje

  
 
 
12345678
Aprašymas

Įvadas. Carinės imperijos tikslai. Disonanso šaltiniai politiniame paveldo naudojime. Vilniaus pavyzdžiai. Perkeltas paveldas. Žmonių kūnai. Apleistas paveldas. Netinkamai naudojamas paveldas. Sąmoningai ištrinamas ar naikinamas paveldas. Sukuriamas falsifikatas. Išvados.

Ištrauka

Pripažindami, kad dabartis įtakoja praeitį, mes susiduriame su paradoksu. Vis labiau mes suprantame, kad relikvijos pastoviai keičiasi ir iš naujo interpretuojamos, kad nekintamumas tai iliuzija. Praeities gelbėtojai keičia ją ne mažiau nei naikintojai. Taigi, pasak D. Lowenthal‘io praeitis iki tam tikro lygio iš tikrųjų yra mūsų pačių kūryba . Nuolatinę žmogaus įtaką praeities reliktams mes įsisąmoninome visai neseniai. Istorinių paminklų saugojimas padėjo mums pamatyti kaip reikšmingai keičiasi praeitis kad atitiktų dabarčiai. Senieji pastatai ar artefaktai ilgą laiką buvo pritaikomi naujiems tikslams.
Keisdami praeities relikvijas ir rašytinius paminklus, mes keičiame ir patys save. Peržiūrėta praeitis savo ruožtu keičia mūsų pačių identifikavimą. Poveikis priklauso nuo tikslų ir jėgos tų, kurie stimuliuoja pakeitimus.Totaliniuose režimuose istorijos transformacija gali nukreipti žmones į tai, kad laisva valia ir atsitiktinumas neturi gyvenimui jokio vaidmens, kad viskas iš anksto nulemta. Iš kitos pusės, naujos istorinės perspektyvos gali išlaisvinti žmones nuo archainių įsitikinimų, pasenusių taisyklių, atgyvenusios tironijos. Atvira manipuliacijoms praeitis ne tik naikina istorinę tiesą, bet ir pritraukia dabartį ir nulemia nestabilią ateitį . Per visą žmonijos istoriją relikvijos buvo fabrikuojamos, dokumentai pastoviai padirbinėjami. Ypač tai būdinga užkariautojams. Didžiąja dalimi istorija parašyta nugalėtojų. Tačiau paveldas priklauso ir pralaimėtojams.Istorija gali tarnauti kaip politinis resursas, konstruojant nacionalinius identitetus arba pateisinti valdžios formas ir privilegijas. Kalbėdami apie paveldą kaip politinį resursą, susiduriame su nuomone, kad paveldo interpretacija yra tiesiog sąmoningai sukonstruota egzistuojančio politinio elito, kad pateisintų arba įteisintų dominuojantį režimą, arba alternatyviai opozicijos grupės konstruoja priešingus naratyvus ir interpretacijas, siekdami sumenkinti arba nugalėti politinį varžovą. Pagrindinis dominuojančios ideologijos principas yra, kad valdančioji grupė sukuria istoriją, pateisinančią ir įteisinančią jų poziciją. Tai tyrinėjo ir Jurgenas Habermasas ir Pierre Bourdieu .
Pastaruoju metu pasirodo vis daugiau darbų apie sovietmečiu vykdytą plitiką kultūros paveldo srityje, kokie tuomet iškilo disonansai. Tačiau Lietuvoje tam ištakų galima rasti ir ankstesniais periodais. Šio darbo tikslas- išaiškinti kokių priemonių buvo imtasi Vilniuje įgyvendinant ideologinę carinės politiką, atskirais pavyzdžiais apžvelgti kaip buvo transformuotas Vilniaus miesto paveldas. Kaip pagrindu pasitelkta Tunbridge J.E. ir Ashworth G.J knygoje įvardinti disonansų šaltiniai . ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-06-06
DalykasVisuotinės istorijos kursinis darbas
KategorijaIstorija >  Visuotinė istorija
TipasKursiniai darbai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai6 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis627.33 KB
Autoriuslivija
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasIstorijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Paveldas kaip politinis isteklius. Carines Rusijos politikos pavyzdziai Vilniuje [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą