Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Senovės filosofija (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Senovės filosofija (2)

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Poaristotelinės mokyklos. Antikinės filosofijos minties įtaka tolimesnei filosofijos raidai.

Ištrauka

4 amžius pr. Kr. Tapo aukščiausiojo senovės graikų filosofijos pakilimo laikotarpiu. Platono ir Aristotelio įsteigtos mokyklos tapo ne tik antikinės filosofijos, bet ir antikinių mokslų: matematikos, fizikos, astronomijos, biologijos bei daugelio humanitarinių mokslų centrais.
Poaristotelinės filosofijos raidoje išsiskiria visiškai nauji (palyginus su ankstesniąja filosofija) bruožai.
Esminiai pokyčiai vyksta filosofijos uždavinių, tikslų bei priemonių, kuriais šie uždaviniai įvykdomi, suvokime. Kinta socialinė bei etninė pačių filosofijos veikėjų sudėtis.
Į filosofijos klausimų rengimą įsijungia tautų, anksčiau nedalyvavusių filosofijos vystymosi procese, atstovai. Šie nauji veikėjai - naujų mokslo ir filosofijos centrų, susiformavusių Rytuose, atstovai.
Taip pat žymūs pokyčiai įvyko Atėnų bendruomenės kultūros suvokime. Jau Filipo ir Aleksandro makedonietiškos ekspansijos laikais Atėnuosesusiformavo įtakinga makedonietiškos intervencijos partija, kuri, kaip tikėjosi Atėnų bei Makedonijos šalininkai, viena gali susidoroti su politinėmis demokratijos pretenzijomis, užtikrinti turtingųjų turto bei santaupų saugumą. Dauguma aukštutinių klasių intelektualų palaiko demokratijos bei jos politinio aktyvumo priešus. Slūgsta ne tik politinės kovos įkarštis, bet ir susidomėjimas politiniu gyvenimu.
Graikų bendruomenės išsilavinusios dalies domėjimasis apsiriboja asmens gyvenimo bei moralės klausimais. Kartu silpsta ir teorinės minties įtampa, smunka pasitikėjimas žmogaus proto pažintinėmis jėgomis. Vietoj universaliųjų pasaulėžiūros uždavinių, aprėpiančių visas mokslo sritis, visus filosofijos bei mokslo poreikius, atsiranda veržimasis nukreipti mokslinius klausimus į tą, kas yra būtina teisingam pagrįsti. Niekada anksčiau nepastebėtas tokios ryškio formos nusivylimas visomis visuomeninės politinės kovos formomis bei rūšimis pabrėžia tai, kad pati "laimė" suvokiama jau ne kaip teigiamų gėrybių visuma, bet kaip "nedrumsčiama ramybė", kaip nebuvimas to, kas galėtų pažeisti individo ramybę.
Tuo pat metu nuostabus filosofinių ir specialiųjų mokslinių tyrimų suklestėjimas, būdingas Aristoteliui bei jo mokyklai, negalėjo paprastai nutrūkti.
Susiaurėjo filosofijos uždavinių apimtis, filosofija apsiribojo asmeninės etikos sritimi, tačiau ir naujoje aplinkoje tęsė savo tyrinėjimus. Mokslas tapo daugiau specialus, mažiau filosofinis, jo akiračiai bei tyrinėjimai tampa labiau empiriniai, pritaikyti praktiniams gyvenimo poreikiams. Tokios mokslo šakos, kaip medicina, nukreipiamos ne tiek į biologijos bei natūrfilosofijos vystymąsi, kiek į praktinių gydymo poreikių būtinumą.
3 amžiuje pr. Kr. Antikinėje vergovinėje bendruomenėje įsisiautėjo ilgalaikė ekonominė, socialinė bei politinė krizė. Ši krizė lėmė filosofinių mokyklų bei srovių, atspindinčių procesą, prasidėjusį filosofijos bei mokslo srityse, atsiradimą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-12
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai7
Dydis43.55 KB
AutoriusNatalija
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaVilniaus kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Senoves filosofija (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Vilniaus kolegija / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą