Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Muzika>Kompozitoriai>Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikinio palikimo atspindys pagrindinės mokyklos muzikos vadovėliuose
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikinio palikimo atspindys pagrindinės mokyklos muzikos vadovėliuose

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526
Aprašymas

Įvadas. M.K. Čiurlionio asmenybė, biografijos faktai. M.K. Čiurlionio muzikinė kūryba. M.K. Čiurlionio muzikos bruožai. M.K. Čiurlionio harmonizuotos liaudies dainos. M.K. Čiurlionio fortepijoninė kūryba. M.K. Čiurlionio simfoninė kūryba. M.K. Čiurlionio muzika tapyboje. M.K. Čiurlionio muzikinio palikimo atspindys pagrindinės mokyklos muzikos vadovėliuose. Tyrimo "Mokinių žinios apie kompozitorių M. K. Čiurlionį" ir muzikos mokytojų apklausos rezultatų apžvalga. Priedai.

Ištrauka

M. K. Čiurlionis gyveno neilgai – vos 35-erius metus ir savo kūrybines galias plėtojo trijose plotmėse: muzikoje, dailėje, literatūroje. Muzikos mokėsi keliolika metų, o kaip tapytojas, mažai tesimokęs, dirbo tik šešetą. Literatūros nesimokė jokioje mokykloje. Pasaulyje garsėja kaip dailininkas, tačiau labai vertingas ir jo muzikinis palikimas. Literatūrinis talentas daugeliui beveik nežinomas, o jis, nors negausus, taip pat spalvingas.
Spalvingas ir raiškus jo paties paveikslas. "Atsimenu,- rašo dailininkas M. Dobužinskis,- jo nepaprastas mėlynas, tragiškas akis su įtemptu žvilgsniu [...] , gerą ir nedrąsią šypseną" (žr. Literatūra, Nr.10, p.95). "Atsimenu jo skambų juoką – ilgą, tęsiamą, - rašo sesuo Jadvyga,- [...], tačiau matydavome jį ir tylų, susimąsčiusį, sėdintį darželio altanoje arba vaikščiojantį darželio takeliu. [...] Tik niekad nematėme užsirūstinusio ant savųjų" (žr. Literatūra, Nr.9, p.15).
Jis "...turėjo lygų, švelnų ir gana stiprų balsą. [...] Kalba jo buvo paprasta , bet raiški ir vaizdinga. [...] Kalbėjo negreitai. Buvo gyvas, atviras, nuoširdus ir mėgo dalintis įspūdžiais.[...] Būdavo kuklus, bendraudamas su žmonėmis, ir nenorėdavo išsiskirti iš kitų "(ten pat, p.15). O išsiskyrė savo asmenybe, išsilavinimu, kūrybiniu intensyvumu ir originalumu. Išsiskyrė giliu žvilgsniu į gamtą, žmogų ir visą visatą.
Kūrybinis išsiskyrimas – po jo mirties – sukėlė patetiškų bangų ir prasidėjo "kūryba" apie patį Čiurlionį – pakiliu tonu, aukštom frazėm, įvairiom prielaidom. Realus Čiurlionis, sklaidant jo laiškus ir artimųjų prisiminimus, yra daug paprastesnis. Tame paprastume stebina asmenybės integralumas, kūrybinis veržlumas, herojiška grumtis su gyvenimo kliūtimis ir optimistinis lyrinis nusiteikimas.
Taigi, Varėnos vargonininko Konstantino Čiurlionio šeimoje 1875 m. rugsėjo 22 d. gimė pirmasis sūnus Mikalojus Konstantinas. Netrukus šeima persikėlė į Ratnyčios bažnytkaimį prie Druskininkų, o po poros metų – į pačius Druskininkus, kur tėvui buvo pasiūlyta vargonininko vieta.
Penkerių metų būdamas M.K.Čiurlionis pats pramoksta iš klausos skambinti pianinu, o būdamas septynerių metų jau skambina iš gaidų, kurias pažino, tėvo padedamas.
Trylikametis Čiurlionis priimamas į kunigaikščio M. Oginskio orkestro mokyklą Plungėje, kur stropiai mokosi muzikos. Jis groja fleita mokyklos orkestre, sukuria pirmuosius, deja, neišlikusius kūrinėlius, piešia. Mokinių orkestras vykdavo koncertuoti į Rygos pajūrį ir Palangą. Palangoje Čiurlioniui neišdildomą įspūdį paliko žemaičių dainos, kurias jis

užsirašydavo, bandydavo subalansuoti, o taip pat jam labai įsiminė pasakojimai apie Birutę, Jūratės ir Kastyčio legenda (vėliau šia tema Čiurlionis buvo pradėjęs rašyti operą). Čia jį nepaprastai sužavėjo jūra.
Ir štai Čiurlionis Varšuvos konservatorijos studentas. Iki 1897 m. Jis studijuoja fortepijoną, tačiau, skatinamas stipraus kūrybos protrūkio, pradeda studijuoti kompoziciją. Jau tuo metu jis parašo nemaža kūrinių- kantatą chorui ir orkestrui "De profundis", preliudų, noktiurnų, mazurkų, fugų, dvi sonatas fortepijonui ir kt. Juose jaučiama romantinės muzikos įtaka, kartu čia skamba kompozitoriaus dar vaikystėje pamėgtų lietuvių liaudies dainų atgarsiai.
Baigusiam konservatoriją kompozitoriui pasiūloma užimti direktorius vietą steigiamoje Liublino muzikos mokykloje, tačiau jis šių pareigų atsisako. Čiurlionis lieka gyventi Varšuvoje, verčiasi privačiomis muzikos pamokomis, nes nori turėti daugiau laisvo laiko, kad galėtų nevaržomas kurti ir lavintis. Tuo metu jis parašo nemaža fortepijoninių kūrinių ir simfoninę poemą "Miške" – pirmąjį lietuvių simfoninė muzikos veikalą.
Jis svajoja mokytis toliau. M.Oginskis vėlgi pažada materialinę paramą, ir Čiurlionis 1901 m. rudenį išvyksta į Leipcigą ir ten mokosi Leipcigo konservatorijoje. Čia jis daug dirba: parašo styginį kvartetą c-moll (tai pirmasis lietuviškas styginis kvartetas), uvertiūrą "Kęstutis", keletą kitų kūrinių, kurių likimas nežinomas (gal ir jie sudegė pirmojo pasaulinio karo metais).
Tačiau tai buvo sunkūs metai. Čiurlionis labai skursta, nors E. Moravskis ir atsiunčia vieną kitą skatiką. M. Oginskis žadėtą paramą teikia nereguliariai, o kartais ir visiškai pamiršta atsiųsti pinigų. Jam kartą vos neteko palikti konservatorijos, neišgalėjus laiku susimokėti už mokslą.
Čiurlionį kamuoja tėvynės ilgesys. Tačiau jis atkakliai dirba. Nors ir būdamas labai savikritiškas, jaučiasi darąs pažangą moksle ir kūryboje. Turi jis dar vieną džiaugsmą – tai tapyba, kuri jį traukia vis labiau ir labiau. Jis iš atminties nupiešia kurį nors Druskininkų vaizdelį; ne kažin kokie jie, tačiau jis tikisi, kad ateityje seksis geriau, ir tik laukia atostogų, kad visą laiką galėtų skirti tapybai. Baigęs Leipcigo konservatoriją, jis išskuba į Druskininkus.
1902 – 1905 metai. 1902 m. rudenį Čiurlionis, dviejų konservatorijų absolventas, atvyksta į Varšuvą. Jam pasiūlomos dėstytojo pareigos konservatorijoje. Tačiau jis jų atsisako. Čiurlionis verčiasi privačiomis pamokomis, o laisvalaikį skiria kūrybai. 1903 m. kompozitorius pradeda rašyti stambiausią veikalą – simfoninę poemą " Jūra". Jis vis daugiau laiko skiria tapybai, pradeda lankyti piešimo mokyklą.
1904 m. jis įstoja į Varšuvos Dailės mokyklą, vadovaujamą lietuvių kilmės dailininko K. Stabrausko. Čiurlionio paveikslus labai gerai vertina ir dėstytojai, ir mokslo draugai. Studijuodamas dailės mokykloje (1904 – 1906 m.) jis nutapo eilę reikšmingų kūrinių: "Miško
šlamesys", " Tyla", triptikas " Rex", 5 paveikslų ciklas " Tvanas", 13 paveikslų ciklas " Pasaulio sutvėrimas" ir kt.
1905 m. pavasarį Čiurlionis praleido Druskininkuose, kur su užsidegimu tapė nuo vaikystės brangius jo širdžiai apylinkių vietovaizdžius. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-07
DalykasKompozitorių kursinis darbas
KategorijaMuzika >  Kompozitoriai
TipasKursiniai darbai
Apimtis24 puslapiai 
Literatūros šaltiniai13
Dydis52.84 KB
Autoriuswer
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaPanevėžio Vytauto Mikalausko menų mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mikalojaus Konstantino Ciurlionio muzikinio palikimo atspindys pagrindines mokyklos muzikos vadoveliuose [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 24 puslapiai 
  • Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokykla / 4 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą