Bendras fenomenologinės filosofijos tikslų apibūdinimas. Skirtumas tarp G.F. Hegelio ir E. Husserlio fenomenologijos sampratų. Pamatinis skirtumas tarp Husserlio ir Heideggerio fenomenologijos sampratų. Sąmonės intencionalumo samprata. "Erlebnisse" sąvokos fenomenologinis turinys. Intencionalinio santykio specifika. Sąmonės intencionalinių aktų daugiasluoksniškumo ir daugiaparadigmiškumo samprata. Skirtumas tarp descartiškosios ir husserliškosios santykio "sąmonė – aš" sampratų. Fenomenologinės redukcijos idėja. Husserliškasis transcendentalinės fenomenologijos projektas (bendras apibūdinimas). Natūralioji nuostata. Natūralios nuostatos generalinė tezė. Natūralia nuostata implikatyviai "parazituojančių" nuostatų fenomenologinė kritika. Filosofinė nuostata ir jo išgryninimo būdai. Fenomenologinės redukcijos idėja. Fenomenologinio epoche samprata. Transcendentalinė redukcija. Eidetinė redukcija. Grynosios sąmonės intencinė sąranga ir pagrindiniai jos struktūriniai komponentai (ego-cogito-cogitatum). "Grynosios sąmonės lauko" = "transcendentalinio Ego" husserliškoji samprata. Grynoji sąmonė "be Aš" J.-P.Sartre`o fenomenologijoje. Imanentinio transcendento struktūra kaip paradigminė fenomenologinio mąstymo struktūra. Transcendentalinė konstitucija. Dvasinio gyvenimo konstitucijos aspektas. Personalinė nuostata. Motyvacijos dėsnis. Pasaulio kaip horizontiškojo intencionalumo samprata. "Vidinio" ir "išorinio" sąmonės horizontų samprata. Laikas kaip vidinė sąmoningo gyvenimo jungtis. Percepcija ir kinestezinė sąmonė. Suvokimo fenomenologija kaip transcendentalinis faktinės žmogiškojo subjektyvumo reikšmės pagrindimas. Intencionalinės sąmonės horizontiškumas. Redukcijos kaip ikifilosofinės ir postfilosofinės būsenų samprata. Ikifilosofinės ir postfilosofinės būsenų santykio fenomenologinio sprendimo palyginimas su Descarteso ir Kanto sampratomis. Absoliutaus žmogiškosios būties "rehumanizavimo" poreikio išpildymas - skirtumai tarp Husserlio ir Descarteso. Fenomenologinė (husserliškoji) intencionalumo kaip pamatinės sąmonės struktūros samprata kaip preventyvus tapatybe grindžiamas skirtumo "įdabartinio" projektas. Husserlio reikšmės teorijos semiotiniai pagrindai ir jų transformacija J.Derrida transcendentaliniame empirizme. Ženklo fizinio substrato nuvertinimo prielaidos Husserlio fenomenologijoje ir jo reabilitacija Derrida dekonstruktyvizme. Husserlio reikšmės teorija ir L. Wittgensteino "kalbinių žaidimų" koncepcija. Patyrimo reikšminimas bei loginimas kaip pažintinės intencijos išpildymas ir derridiškoji šios sampratos kritika. Fonemos-grafemos alternatyvos sprendimas Husserlio ir Derrida transcendentalinėse filosofijose. Balso ontologizavimas "girdėjimu save kalbant" kaip monologinio filosofavimo pagrindas. M. Heideggerio egzistencinė fenomenologija. Supratimo ir savijautos vieta Heidegggerio fenomenologinėje. "Rūpesčio" struktūros apibūdinimas. "Autentiškos" ir "neautentiškos" kalbos ontologinis likimiškumas. Intersubjektyvumas ir komunikacija Heideggerio filosofijoje. L. Binswangerio – V. Franklio fenomenologiniai-psichologiniai projektai (bendra charakteristika). A. Schutzo fenomenologinė sociologija.
82.59 KB
