Antikinė literatūra

Hesiodas. Didaktinio epo poetikos ypatumai. Istorinės – socialinės lyrikos suklestėjimo prielaidos: graikų visuomenė VII – VI amžius Pr. Kr. Lyrikos klasifikacija. Elegija, jos kūrėjai, tematika: pasaulietinė elegija (Solonas), karinė – patriotinė elegija (Teognidas). Monodinė lyrika, pagrindiniai Alkajo ir Sapfo lyrikos motyvai, stiliaus ypatybes. Anakreonas ir anakreontika. Chorines lyrikos pradininkai, ypatybes, pagrindines giesmių rūšys. Pindaro chorines lyrikos savitumas. Herodotas. "Istorijos" kompozicija, menines ypatybes. Pasakojimai apie skitus. IV knyga. Tukididas: istorinės pažiūros, novatoriškumas. "Peloponeso karo istorijos" stilius, kalba. Ksenofonto kūrinių žanrinė įvairovė ir originalumas. Retorinė proza. Susiformavimas. Pagrindinės iškalbos rūšys ir jų žymiausių atstovų stiliaus ypatybės (Gorgijas, Isokratas, Lisijas, Demostenas). Platonas. Meninės dialogų ypatybės. "Sokrato apologija" (arba "Puota", arba "Faidonas", arba "Faidras"). Aristotelis. Literatūros teorijos klausimai "Poetikoje". Helėnizmo epochos politiniai – kultūriniai aspektai. Helėnizmo literatūros ypatybės ir žanrai. Aleksandriškoji poezija: Teokritas, Kalimachas, Apolonijus Rodietis. Graikų romanas, tipiški jo bruožai, Charitonas, Longas. Romėnų ikiliteratūrinis laikotarpis. Literatūros periodizacija. Pirmieji autoriai (Livijus Andronikas, Nevijus, Enijus, Katonas, Liucilijus), jų priklausomybė nuo graikų literatūros ir originalumas. Romėnų komedija. Plautas. Komizmo principai, santykis su graikų dramos medžiaga. Komedija "Vergas apgavikas" (arba "Karys pagyrūnas, arba "Dvyniai", arba "Amfitrionas"). Terencijus. Humanizmo idėjos jo kūryboje. Literatūros kritikos užuomazgos jo komedijų prologuose. Komedija "Broliai". Ciceronas – teorinės ir praktinės romėnų retorikos kūrėjas. Jo iškalbos savitumas. Kalbos prieš Katiliną. Atikinio stiliaus atstovai: Cezaris ir Saliustijus. Grožinės Lukrecijaus filosofinio – didaktinio epo "Apie daiktų prigimtį" savybės. I knyga. Principato laikų visuomenė ir kultūra. "Aukso amžiaus" literatūros charakteristika. Romėnų meilės elegija: personažai, situacijos, bendros vietos. Tibulas, Propercijus. Ovidijus. Pagrindiniai kūrybos etapai. Kūriniai meilės tema. Ovidijaus tremties poezija. Ovidijaus mitologinis epas "Metamorfozės". Tematika ir kompozicija. Filosofinės ir politinės poemos idėjos. Livijus. Grožiniai veikalo "Nuo miesto įkūrimo" bruožai. Senekos tragedijų santykis su graikų drama. Senekos "epinio teatro" principai. "Trojietės". Senekos "Laiškai Liucijui" – tematika, kompozicijos bruožai, stiliaus bruožai. Petronijus. "Satyrikonas". Autorystės klausimas. Veikalo struktūra, satyrinės nuostatos ir santykis su romano tradicija. Fedro pasakėčių idėjų ir formos originalumas. Marcialis – satyrinės epigramos žanro kūrėjas. Jo epigramų poetika. Juvenalis. Satyrų objektas bei kritikos pobūdis. Tacitas. Grožiniai istorinių veikėjų bruožai. Aisčių paminėjimas etnografiniame traktate "Germanija". Apulėjus. Filosofinio romano "Aukso asilas" koncepcija. Kompozicijos savitumas. Kalba ir stilius.