Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
2
naudingas +2 / nenaudingas 0

Keramika

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223
Aprašymas

Rezumė. Įvadas. Keraminės kompozicinės medžiagos. Keraminės kompozicinės medžiagos naudojimas. Keraminės matricos kompozicinės medžiagos. Keraminės-metalinės kompozicinės medžiagos — kermetai. Faziniais virsmais sustiprintos keraminės medžiagos. Keraminės kompozicinės medžiagos, armuotos pluoštu. Keraminės matricos kompozicinės medžiagos gamybos būdai. Matricos gamyba iš skystafazės medžiagos. Suspensinis impregnavimas ir karštasis presavimas. Garinės fazės metodai. Keraminės matricos kompozicinių medžiagų gamyba naudojant kietosios būsenos komponentus. Išvados.

Ištrauka

Prieš kelis tūkstančius metų keramika į tautų gyvenimą įėjo amforų, puodynių ir kitų indų pavidalu.
XIX a. antrojoje pusėje keramika pradėjo naują gyvenimą. Ji tapo konstrukcine medžiaga, stiprumu toli pralenkusia metalus ir plienus. Oksidinė keramika greitai buvo pritaikyta elektrotechnikoje kaip puikus elektroizoliatorius, ugniai atspari keramika plieno ir kitų metalų lydimo krosnių futeruotėms. Būdama labai atspari cheminiam poveikui, ji buvo taikoma daugelyje technikos sričių, ypač aukštų temperatūrų technologijose.
Keramika, nepaisant jos plataus naudojimo, turėjo vieną esminį defektą: ji buvo trapi ir mechaniškai nestipri. Norint sumažinti šiuos defektus buvo pradėtos naudoti išgrynintos žaliavos, precizinės technologijos, ir jau XX a. septintąjį dešimtmetį keramikos stiprumo savybės esant 10000C temperatūrai buvo tokios pat, kaip esant plieno kambario temperatūrai (tai būdinga korundo keramikai). Tai leido pradėti naudoti keramiką kaip konstrukcinę medžiagą iš pradžių mažiems, o vėliau ir dideliems gaminiams - dantų implantams, krumpliaračiams ir guoliams, veikiantiems be tepimo ir aušinimo, didžiuliams elektroizoliatoriams, skulptūroms ir t.t. Tačiau tai buvo ne naujas, bet tradicinis patobulintas keramikos vartojimas.
Po Antrojo pasaulinio karo sparčiai pradėta naudoti netradicinė keramika. Tai susiję su unikaliomis kai kurių oksidų savybėmis. Dalis oksidų turi ryškų joninį laidumą, kurio dydis priklauso nuo parcialinio deguonies slėgio aplinkoje. Todėl cirkonio oksidas, vienas iš didžiausią lydimosi temperatūrą turinčių oksidų, buvo pradėtas naudoti ne tik kaip šilumą izoliuojanti medžiaga, bet ir kaip sensorius parcialiniam deguonies slėgiui matuoti katiluose.
Keraminiai pjezoelementai - antra labai plataus techninės keramikos naudojimo zona. Palyginti nesudėtinga gamybos technologija, didžiulė formų įvairovė, prieinamos žaliavos ir didelės galimybės tobulinti medžiagą bei plėsti jos naudojimo diapazoną pjezokeramiką pavertė ne tik didelės masinės gamybos objektu, bet ir plačia mokslo šaka. Šiandien pjezokeramika išlaiko savybes šimtus valandų esant 800–10000C temperatūrai.
Oksidinei keramikai naujus kelius atvėrė jos pluoštinimas. Puikūs šilumos izoliatoriai oksidai, suvelti į veltinį ir sutvirtinti rišikliais, tapo termoizoliacinėmis plokštėmis krosnims, vamzdynams ir kitiems karštiems elementams izoliuoti. Jie 2-5 kartus palengvina konstrukcijas ir sumažina jų šiluminę inerciją.
Oksidų pluoštas (populiariausi tokio tipo pluoštai – mineralinė ir stiklo vatos), įmaišytas į tradicinę keramikos masę, padidino keramikos stiprumą kaip armatūra gelžbetonį. Taip atsirado viena iš daugelio kompozicinių medžiagų – armuota siūlo pavidalo kristalais keramika. Ilgainiui paaiškėjo, kad armavimui puikiai tinka ir trumpi – iki 1 mm siūlo pavidalo kristalai.
Tobulėjant keramikos technologijai vis didesni reikalavimai keliami žaliavoms. Amžiaus pradžioje keramikos gamybai buvo naudojamos grynos uolienos, o dabar gryni oksidai, kuriuose leistinas priemaišų kiekis 0,0001 proc. jau nėra retenybė. Keramikoje visos priemaišos koncentruojasi tarp grūdinėje medžiagoje, nuo kurios priklauso medžiagos savybės, bet labiausiai – stiprumas. Kadangi nemaža dalis keramikos žaliavų yra retos, o nereikalingos priemaišos labai blogina medžiagų savybes, tapo ekonomiškai naudinga žaliavas keramikos gamybai sintezuoti. Palyginti dideliais kiekiais gaminami sintetiniai dolomitas, volastonitas, nekalbant apie naują medžiagų grupę fianitus. Jie naudojami atsakingų gaminių technologijose ir Lietuvoje.
Pokario laikotarpis - tai ir neoksidinės keramikos plėtros amžius. Tokie junginiai, kaip silicio karbidas, silicio nitridas, boro karbidas ir nitridas, buvo žinomi nuo praėjusiojo amžiaus, tačiau gauti tankią medžiagą iš jų ilgus dešimtmečius nesisekė.
Unikalių savybių cirkonio oksidas septintojo dešimtmečio pabaigoje pradėtas naudoti ne tik kaip joninis laidininkas. Turėdamas didžiulę lydymosi temperatūrą – 28000C, jis buvo pradėtas taikyti krosnyse kaip kaitinimo elementas, veikiantis ore iki 25000C temperatūros neribotą laiką – kol suirs elementai. Antra netikėta jo naudojimo sritis – metalo pjovimo įrankiai. Kompozicinė aliuminio ir cirkonio oksidų keramika turi labai panašius parametrus. Jų stiprumo parametrai ypač pagerėja fazinių virsmų metu, o tai buvo negirdėta kitoms keramikos rūšims. Virsmai įdomiai veikia keramikos savybes: jei keramikoje susiformuoja plyšys ar jo užuomazgos, virsmas įvyksta prieš plyšio viršūnę. Plyšio formavimosi energija išskaidoma, ir plyšys nustoja didėti. Toliau modifikuojant šią kompoziciją keramikai armuoti buvo naudojami siūlo pavidalo SiC kristalai. Tai labai padidino keramikos stiprumą. Tokios puikios keramikos pjovimo elementų savybės padarė juos labai konkurentiškus ir jų rinka per pastaruosius 15 metų išaugo iki 1 mlrd. dolerių per metus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-04
DalykasPramonės ir gamybos kursinis darbas
KategorijaPramonė ir gamyba
TipasKursiniai darbai
Apimtis22 puslapiai 
Literatūros šaltiniai1
Dydis60.04 KB
Autoriuslara
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaVilniaus kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Keramika [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+2
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą