Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Moksleivių mokyklos nelankymo priežasčių analizė
   
   
   
2
naudingas +3 / nenaudingas -1

Moksleivių mokyklos nelankymo priežasčių analizė

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142434445464748
Aprašymas

Darbo tikslas – atskleisti priežastis, dėl kurių moksleiviams atsiranda nenoras lankyti mokyklos. Moksleivių mokyklos nelankymo priežasčių atsiradimo prielaidos ir aplinkybės. Mokyklos nelankymo priežastys. Vaiko asmenybėje glūdinčios nenoro lankyti mokyklą priežastys. Šeimoje glūdinčios nenoro lankyti mokyklą priežastys. Mokykloje glūdinčios nenoro lankyti mokyklą priežastys. Visuomenėje glūdinčios nenoro lankyti mokyklą priežastys. Paslaugos iš švietimo sistemos iškritusiems vaikams. Informacijos šaltinių analizės išvados. Tyrimo metodika. Respondentų atrankos pagrindimas. Anketos pagrindimas. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas. Moksleivių vengiančių lankyti mokyklą pasiskirstymas pagal lytį. Asmenybinės moksleivio mokyklos nelankymo priežastys. Šeimoje glūdinčios nenoro lankyti mokyklą priežastys. Mokykloje glūdinčios aplinkybės. Moksleivių veikla pabėgus iš pamokų. Išvados ir pasiūlymai.

Ištrauka

Temos aktualumas, problematika. Sėkmingam vaikų mokymuisi didelę įtaką daro teisingas auklėjimas, visapusis tėvų bei visuomenės rūpinimasis vaikais. Visi tėvai nori, kad jų vaikai sėkmingai mokytųsi, daug pasiektų gyvenime, kad būtų savimi pasitikintys, patenkinti, atsparūs gyvenimo mestiems iššūkiams. Mokymosi motyvaciją stiprina tėvai, mokykla, glaudus tėvų, pedagogų ir mokyklos vadovų bendradarbiavimas, supratimas.
Visgi jaunas žmogus augdamas susiduria su daugybe įvairiausių ir sudėtingiausių vertybių, nuostatų ir normų. Dažna visuomenė, kiekviename vystymosi etape sukurianti tam tikrų socialinių bei dorovinių vertybių sistemą, elgesio taisykles, idealus, pirmiausia suinteresuota tuo, kad vaikas suvoktų tai ir, pavertęs savastimi, galėtų tapti pilnateisiu visuomenės nariu. Nors mūsų visuomenė ieško būdų, kaip tobulinti vaikų ugdymą, nuolat gauname grėsmingų statistinių duomenų apie pagrindinių įgūdžių stoką, nepakankamas mokymosi žinias, neišlavintą kritinį mąstymą, nesugebėjimą spręsti iškilusių klausimų, nesusiformavusius socialinės elgsenos įgūdžius.
Lietuvos mokyklose yra sunkiai pritampančių, stokojančių mokymosi motyvacijos arba dėl įvairių priežasčių vengiančių ar negalinčių jos lankyti vaikų.
1991 – 2001 metais dieninės bendrojo lavinimo mokyklos nelankė apie 65 200 moksleivių, 46 300 paliko profesinę mokyklą, 34 200 paliko kolegijas, o 73 100 studentų paliko aukštojo mokslo įstaigas. Tačiau nėra duomenų, kiek moksleivių ir studentų vėliau sugrįžo į mokymo įstaigas.
Dauguma mokyklos nelankančiųjų yra 13 – 16 metų amžiaus VI – VIII klasės moksleiviai. Tyrimai rodo, kad vyraujanti priežastis, dėl kurios moksleiviai nebelanko mokyklos, yra silpna mokymosi motyvacija ir šios priežasties svarba nuolatos auga. Dėl silpnos mokymosi motyvacijos mokyklą 1997m. paliko 38, 2% iš nelankančiųjų, 1998m. – 38, 9%, 1999m. – 43, 7%. Tarp kitų priežasčių (pagal jų svarbą) yra tėvų draudimas lankyti mokyklą, gyvenimas probleminėje ar asocialioje šeimoje bei valkatavimas.
2001m. balandį vykusio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, mokyklos nelankė 5256 7 – 16 metų amžiaus vaikai. Iš visų nelankančių 6% buvo berniukai, 1288 (25%) neįgalūs ir 3206 (61%) miesto gyventojai.
Kiekviena šalis susiduria su nebaigusių bei iškritusių iš mokyklos problema. Jos sprendimo negalime atsieti nuo šalies ekonominės ir socialinės struktūros, kadangi ji siejama su skurdu, bedarbyste, piktnaudžiavimu alkoholiu, kvaišalais ir vaistais, žema šeimos socialine padėtimi, pakitusiomis socialinėmis vertybėmis ir t.t.
Temos naujumas. Mokyklos nelankymo problema ilgą laiką buvo tiriama ir sprendžiama, remiantis pedagoginio darbo metodais ir principais, kadangi visas mokykloje iškilusias problemas sprendė pedagogai. Socialinių darbuotojų (pedagogų) etatų įvedimas švietimo įstaigų inicijuotas 1997m., o pareiginių nuostatų projektai parengti tik 1999m. Todėl visai neseniai į moksleivių mokyklos nelankymo problemos sprendimo procesą, įtraukti socialiniai darbuotojai (pedagogai). Jie šią problemą pradėjo spręsti, remiantis socialinio darbo metodais, vertybėmis ir principais.
Darbo tikslas – atskleisti priežastis, dėl kurių moksleiviams atsiranda nenoras lankyti mokyklą.
Darbo objektas – moksleivių mokyklos nelankymo priežastys.
Darbo uždaviniai:
išanalizuoti literatūrą apie mokymosi motyvaciją ir moksleivių nenorą lankyti mokyklą;
išsiaiškinti, moksleivių nelankymo apimtį Marijampolės "Šaltinio" vidurinėje mokykloje;
išsiaiškinti priežastis, kurios sukelia moksleivių mokyklos nelankymą;
išsiaiškinti ryšį tarp moksleivių mokymosi motyvacijos ir mokyklos nelankymo;
Darbo metodai: literatūros analizė;dokumentų analizė;duomenų statistinė analizė;anketinė apklausa. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-12-12
DalykasPsichologijos kursinis darbas
KategorijaPsichologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis43 puslapiai 
Literatūros šaltiniai19
Dydis161.88 KB
Autoriuskamile
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2004 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaMarijampolės kolegija
FakultetasEdukologijos ir socialinio darbo fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Moksleiviu mokyklos nelankymo priezasciu analize [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2012-02-19 IP: 62.212.204.72
    lsidliarevic sako

    puikus darbas;-) aciu man labai padėjo;-)

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+3
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą