Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Internetas (3)

  
 
 
12345678
Aprašymas

Internetas. Interneto istorija. Interneto istorijos metraštis. Informacijos paieška internete.

Ištrauka

INTERNETAS - šį žodį šiandien žino vis daugiau ir daugiau žmonių - studentų, mokslininkų, pramonės specialistų, kultūros darbuotojų, verslininkų. Internetas - tai ištisas pasaulis, kuris draugiškai priima ir naujoką, ir senbuvį. Kiekvienas čia suranda kažką naudingo: nuo kompiuterinio žaidimo iki profesionalios programos, nuo populiarių dainų tekstų iki rimtų mokslinių straipsnių, nuo grožinės literatūros iki naujausių pasaulio spaudos naujienų. Jei esate naujokas - neišsigąskite. Pirmieji žingsniai bus nedrasūs ir atsargūs, bet, pasivaikščioje po Interneto pasaulį, kas kart vis norėsite ten sugrįžti. Ir neapsiriksite... Tai kas gi tas Internetas? Internetas - pasaulio kompiuterių tinklas, kurio žinioje yra didžiulis duomenų, programų, dokumentų ir kitokios informacijos kiekis, ir kuris leidžia asmeninį kompiuterį naudoti tos informacijos paieškai, tiesiogiai bendrauti su daugiau nei 50 milijonų šio milžiniško tinklo vartotojų. Internete yra kompiuterių, kurie pateiks Jums naujausią orų prognozę ar kelionių tvarkaraštį, papasakos apie žemės drebėjimų aktyvumą ar padės išsirinkti labiausiai tinkama šuns veislę. Internete galite pakeliauti po pasaulio meno ir mokslo muziejus, aplankyti ivairius miestus. Ir jokiu vizų! Daugelis žmonių prisijungia prie Interneto servisų savo istaigoje, kur jie dirba, ar universitete, kur mokosi. Viešosios bibliotekos turi greitaeigius ryšius Internete, todel bibliotekos lankytojai gali taip pat jungtis prie Interneto servisų per viešo naudojimo terminalus ar asmeninius kompiuterius. Prisijungimas prie Interneto galimas dviem keliais:

1. Per DIAL-UP linija (naudojant modemą).

2. Turint tiesioginę išskirtinę liniją.

INTERNETO ISTORIJA

Interneto pradžia siekia šaltojo karo laikus. JAV prezidento Eizenhauerio įkurta agentūra ARPA (Advanced Research Project Agency) 6 dešimtmečio pabaigoje pradėjo kurti kompiuterines telekomunikacijas. Ši agentura turėjo sukurti kompiuterių tinklą, kuris dirbtų patikimai atominio karo atveju. Pradinės sąlygos: bomba gali pažeisti bet kurią ryšio linija, bet kuri mazgą. Užduoties sprendimas: jungti kompiuterius taip, kad informacija galėtu keliauti bet kūria iš daugelio ryšio linijų ir nėra tokio mazgo, į kurį eitų visa informacija. Siunčiamas pranešimas skaidomas į daugelį paketų, kiekvienas paketas aplipdomas adresine informacija ir keliauja savarankiškai iki paskirties taško, kur jis vėl sulipdomas. Kiekviename tarpiniame mazge turi veikti kompiuteris su programa-maršrutizatorium, kuri parenka tolesnį paketo kelią, apeidama neveikiančius segmentus. Šie informacijos siuntimo susitarimai pavadinti TCP/IP protokolu.
1969 metais 50 Kbps (Kbps - kilobitas per sekunde) greičio linija buvo sujungtas

-2-
keturių mazgų tinklas: Los Anželo universitetas, Stanfordo tyrimų institutas, Santa Barbaros ir Jutos universitetai. Pagal laikrašcio Knight-Rider straipsnį: Profesorius Kleinrokas ir grupelė diplomantų iš Los Anželo sugalvojo beprecedentinį planą: užsiregistruoti Stanfordo instituto kompiuteryje ir pabandyti nusiūsti ten duomenų porciją. Jie turėjo parašyti logwin ir žiurėti, ar raidės atsiranda tolimame ekrane. Kleinrokas pasakojo: Mes parašėme L ir telefonu paklausėme: Ar matote L? Taip, mes matome L, išgirdome atsakymą. Mes parašėme O ir paklausėme: Ar matote O? Taip, mes matome O. Tada mes parašėme G ir ryšys nutruko… Taip prasidėjo revoliucija. Pradžioje tai buvo uždaras kelių universitetų ir Gynybos ministerijos kompiuterių tinklas. Jis pavadintas ARPANET. Pirmą viešą tinklo demonstracija įvyko 1972 metais Kompiuterinių komunikacijų konferencijoje. Iš konferencijoje įrengto terminalo (Bobas Kanas) buvo galima kreiptis į bet kurį iš 40 JAV sujungtų kompiuterių. 1983 metais ARPANET pasidalijo į du tinklus: MILNET - karinių užduočių vykdymui ir ARPANET - civilinių. Abu tinklai buvo tarpusavyje sujungti. Šis naujas darinys pavadintas Internet. Lygiagrečiai atsirado nepriklausomi švietimo ir kiti tinklai: BITNET, CSNET. Vėliau jie prisijungė prie Interneto.
1985 metais Internete buvo virš 2000 mazgų. Svarbus Interneto vystymo etapas yra 1986 metai, kada Nacionalinis mokslo fondas (NSF, JAV) sukūrė superkompiuterių tinklą NSFNET, kuris tapo pagrindine Interneto arterija.
Interneto naudotojų skaičių įvertinti daug sunkiau.Pagal įvairius šaltinius žmonių, periodiškai besinaudojančių kurią nors Interneto paslauga gali būti nuo 60 iki 80 milijonų (1997 m.). Laikoma, kad šis skaičius kasmet dvigubėja. www.nw.com 1996 metų birželio 15 d. duomenimis tik keliolika pasaulio šaliu Afrikoje ir Azijoje išvis neturėjo Interneto ryšio. Viena žymiausių Interneto vystymo gairių - hiperteksto koncepcijos pritaikymas informacijos Internete vaizdavimui 90-tuju pradžioje (Tim Berners-Lee, Robert Cailiau, CERN, Šveicarija). Hipertekstinė informacija Internete 1990 metais buvo pavadinta Pasaulinių Voratinklių (World Wide Web, The Web, WWW, W3). Pirmą grafinės hipertekstinės informacijos peržiūros programa (browser) Mosaic (Marc Andreessen, Eric Bina, Ilinoiso universitetas, 1993) tapo didžiausių Interneto vystymo stimulu. Iki devintojo dešimtmečio pradžios Internetu daugiausiai naudojosi su mokslu ir švietimu susiję žmones, veliau atsirado ir greitai daugeja komercinių mazgų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-12-01
DalykasInterneto referatas
KategorijaInformatika >  Internetas
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis19.61 KB
AutoriusIrina
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Failo pavadinimasMicrosoft Word Internetas (3) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • 1 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą