Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Pažeidžiamiausių socialinių grupių teisių padėtis. Neįgaliųjų teisės
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pažeidžiamiausių socialinių grupių teisių padėtis. Neįgaliųjų teisės

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įžanga. Neįgaliųjų teisė į mokymą, profesinį rengimą ir konsultavimą, kultūrinę ir sportinę veiklą bei poilsį (teisė į savarankiškumą). Neįgaliųjų mokymas. Neįgaliųjų profesinis mokymas. Asmenų, dirbančių neįgaliųjų asmenų švietimo srityje, rengimas. Teisė į kultūrinę, sportinę veiklą ir laisvalaikį. Neįgaliųjų teisė į dalyvavimą visuomenės gyvenime ir socialinę integraciją. Neįgaliųjų medicininė reabilitacija ir protezinė pagalba. Socialinės paslaugos. Aplinkos ir statinių pritaikymas neįgaliųjų poreikiams. Neįgaliųjų integravimas į darbą. Piniginė socialinė neįgaliųjų parama. Institucijos, užtikrinančios neįgaliųjų teisių apsaugą, problemos ir jų priežastys. Išvados ir pasiūlymai.

Ištrauka

Neįgalieji – asmenys, kurie dėl įgimtų ar įgytų fizinių ar psichinių trūkumų visai arba iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų. Šie žmonės, nepriklausomai nuo neįgalumo priežasties, pobūdžio, pasireiškimo laipsnio, turi tas pačias teises kaip ir kiti asmenys. Neįgaliesiems, negalintiems savarankiškai įgyvendinti savo teisių, visuomenė ir valstybė privalo teikti papildomą paramą ir garantijas, jie turi būti apsaugoti nuo bet kokio išnaudojimo, diskriminavimo, juos įžeidžiančio arba paniekinančio elgesio.
Jungtinės Tautos apskaičiavo, kad pasaulyje yra daugiau nei 500 milijonų žmonių su negalia. 80 proc.šio skaičiaus asmenų gyvena besivystančių valstybių kaimo vietovėse. 70 proc. neįgalių galimybės gauti tokias paslaugas, kurios jiems yra būtinos - žymiai apribotos arba apskritai nepasiekiamos. 1981 metus Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja paskelbė Tarptautiniais invalidų metais su devizu "Visiškas dalyvavimas ir lygybė" ir nustatė, kad į visa apimančią Pasaulinę veiklos programą, į kurią įeina ir invalidų veikla, turi įeiti veiksmingos tarptautinės ir nacionalinės priemonės invalidų "visiškam dalyvavimui" socialiniame gyvenime ir plėtojime bei "lygybės" tikslams įgyvendinti. Siekdamas efektyviau įgyvendinti Invalidų socialinės integracijos įstatymą bei tarptautiniuose aktuose įtvirtintas invalidų teises, Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 1996 metus Lietuvoje Invalidų metais. Vyriausybė parengė ir vykdo valstybinę, o savivaldybės - teritorines Invalidų metų programas ir skiria joms įgyvendinti lėšų iš savo biudžetų. Be to, Vyriausybė dar 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 253 patvirtino Valstybinės invalidų medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos programos kryptis 1992 - 2002 metams.
Lietuvoje pagal MSEK duomenis invalidumo rodiklis siekia iki 10 proc., t.y. bendras neįgaliųjų skaičius sudaro apie 340 tūkst. Lietuvos gyventojų. Invalidumas skirstomas į pirmąkart ir pakartotinai nustatomą. Šalyje nuo 1991 m. kasmet didėjo bendras ir pirminis invalidumas. 1999 m., palyginus su 1997 m., invalidumas išaugo 1,5 karto. 1997 m. palyginus su 1993 m. invalidų skaičius padidėjo dvigubai. Invalidumo struktūroje didėjo invalidumo grupės sunkėjimo rodiklis (70 % I – II grupės), pagal amžių daugėjo darbingo amžiaus invalidų (66 – 67 %). Pagal invalidumo grupes šiuo metu viso neįgaliųjų yra 192033, iš jų: I grupės 26242, II grupės 124593, III grupės 41198, visiškos negalios 7739.
Tarptautiniu mastu pripažintos "neįgalumo" sąvokos vis dar nėra. Todėl tikslingiausia būtų remtis požiūriu, įtvirtintu Standartinėse taisyklėse dėl žmonių su negalia galimybių lygybės, priimtose 1993 metais, kurių tikslas "užtikrinti, jog visi neįgalieji galės įgyvendinti tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir kiti" . Šiose Standartinėse taisyklėse numatyta, kad "sąvoka "neįgalumas" apima didelį skaičių funkcinių sutrikimų, atsirandančių bet kurioje populiacijoje… žmonės gali būti neįgalus fiziškai, protiškai ar turėti jutimo pakenkimų, sveikatos būklių ar psichinių ligų. Tokie sutrikimai, būsenos ar ligos gali būti nuolatinio pobūdžio ar, savo prigimtimi, kintančios". Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas savo pagrindiniame komentare pabrėžia, jog sąvoka "žmogus su negalia" yra tikslesnė nei "neįgalus žmogus" , tačiau Lietuvoje priimtinesnė "neįgaliojo" sąvoka (nors iki šiol įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų terminologijoje dominuoja "invalido" sąvoka, todėl toliau darbe tuo, atveju, kai bus cituojamas įstatymas ar poįstatyminis aktas, bus vartojama "invalido", "invalidumo" sąvoka).
Lietuvoje "neįgalumas" apibrėžiamas, kaip kompetentingų įstaigų nustatyta asmens būklė, kai asmuo dėl įgimtų ar įgytų fizinių ar psichinių trūkumų visai arba iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų. Pagal pasireiškimo laipsnį neįgalumas skirstomas į tris grupes (I, II, III), be to, išskiriama ir "visiškos negalios invalido" sąvoka - tai bet kurio amžiaus invalidas, kurio fizinė ir psichinė negalia visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, judėti, dirbti, integruotis ir būti ekonomiškai savarankiškam. Neįgalumą vaikams iki 16 metų nustato Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas vaikams, gydytojų konsultacinės komisijos, o asmenims nuo 16 metų - valstybinės medicininės-socialinės ekspertizės komisijos. Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2000 m. balandžio 28 d. bendru įsakymu Nr. 226/49 buvo patvirtinta Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarka (Žin., 2000, Nr. 36-1011). Ši tvarka ir reglamentuoja I, II ir III invalidumo grupių nustatymą, specialaus automobilio ir (arba) transporto išlaidų kompensacijų, profesinio darbingumo netekimo sąlygas, invalidumo nustatymo terminus, invalidumo priežastis bei dokumentų sąrašą invalidumo priežastims nustatyti. Vyriausybė 2001 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 160 priėmė Invalidumo nustatymo ir socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reformos koncepciją, kurios tikslu nurodyta - pakeisti invalidumo nustatymo tvarką taip, kad būtų sudarytos sąlygos teisingiau ir veiksmingiau taikyti neįgaliems asmenims socialinės apsaugos priemones, siekiant atkurti jų darbingumą, savarankiškumą ir integruoti juos į visuomenę. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-12-02
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai0 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis32.06 KB
Autoriusas_as
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pazeidziamiausiu socialiniu grupiu teisiu padetis. Neigaliuju teises [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą