Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Postmodernus būvis

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Įvadas. Postmodernizmo bruožai. Kalba ir kalbiniai žaidimai. Žinojimo transformacija. Performatyvumas ir mokymas. Legitimacijos problema. Tyrinėjimų legitimacija. Postmodernizmo kritika individo ir kultūros atžvilgiu. Legitimacija remiantis paralogija. Išvados.

Ištrauka

Postmodernizmo sąvoka užima svarbią vietą šiandieniniame gyvenime, moksle, kultūroje, mene – beveik visose srityse. Priešdėlis "post" termine postmodernizmas skatina atkreipti dėmesį į to, kas vadinama postmodernizmu, santykį su ankstesne tradicija. Žinoma, nėra vieno sutarimo dėl to, kas yra iš tikrųjų postmodernizmas. Vieniems teoretikams – tai radikalus ir staigus lūžis, apvertęs daugelį pasaulėžiūrinių dalykų, kitiems – laipsniškas, ilgalaikis procesas, treti teigia, kad vykstantys pokyčiai nėra tokie svarbūs, kad pelnytų atskirą vardą ir lygiavertę vietą šalia modernybės ir kitų epochų. Dar kita grupė teoretikų pripažįsta vykstančius pokyčius, bet mano, kad visa tai vyksta pačios modernybės kontekste. Vienas iš apibrėžimų teigia, kad postmodernizmas yra naujas mąstymas, neigiantis griežtą, mokslinę, išskirtinai racionalistinę pasaulėžiūrą, kuri dominavo modernizmo eroje. Postmodernizmas, pagal Jameson, suvokiamas kaip mūsų visuomenės gilesnių struktūrinių pokyčių simptomas ir kaip jos kultūros visuma ar gamybos būdas. Vyrauja įvairūs postmodernizmo skirstymai: vokiškasis ir prancūziškasis, radikalusis ir nuosaikusis arba konservatyvusis ir kt. Kai kuriems postmodernizmas yra tiesiog antimodernizmas, nes šiuolaikinis mąstymas prieštarauja daugumai modernybės nuostatų ir principų. Bet toks suvokimas būdingas neįsigilinusiems į šių dienų specifiką. Viena aišku, kad postmodernizmas gali būti suprastas tik modernybės fone, kadangi jos kritika sudaro pagrindą šiai naujai mąstymo tradicijai.
Vienas iš postmodernizmo žymiausių teoretikų, dabar jau vadinamas postmoderniosios minties klasiku, yra J. F. Lyotard, suteikęs teorinius pagrindus skirtingų racionalumo formų sambūviui paaiškinti. Jis pateikė tam tikrą postmodernaus būvio sampratos branduolį, kuris turbūt susilaukė daugiau kritikos nei liaupsių. Bet, nepaisant to, be nuorodų į šį autorių neapsieina nei vienas žymesnių šiuolaikinių mąstytojų. Be to, J. F. Lyotard yra vienas iš nedaugelio filosofų, kuris pats save priskiria prie postmodernistų. Jis stengėsi įrodyti kokybinį postmodernizmo skirtumą nuo modernybės, paaiškinti skirtybės priežastis ir pasekmes. Savo darbe daugiausiai remsiuos šiuo autoriu, analizuosiu postmodernaus būvio principus bei kaip technologijos įtakoja šiuolaikinį gyvenimą ir mąstymą. Taip pat trumpai apžvelgsiu postmodernizmo kritiką. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-11-26
DalykasNaujausiųjų amžių filosofijos kursinis darbas
KategorijaFilosofija >  Naujausiųjų amžių filosofija
TipasKursiniai darbai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai12 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis24.22 KB
AutoriusInga
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Postmodernus buvis [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 15 puslapių 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą