Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kalbų studijos>Žodžio "galva" frazeologizmai lietuvių ir prancūzų kalbose
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Žodžio "galva" frazeologizmai lietuvių ir prancūzų kalbose

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627
Aprašymas

Frazeologizmo samprata. Frazeologizmų skirstymas semantiniu požiūriu. Nemotyvuotos reikšmės frazeologizmai. Motyvuotos reikšmės frazeologizmai. Frazeologizmų skirstymas struktūriniu požiūriu. Prijungiamieji frazeologizmai. Sujungiamieji frazeologizmai. Lyginamieji frazeologizmai. Frazeologizmų funkciniai tipai. Frazeologizmų su žodžiu "galva" semantinė mikrosistema. Frazeologizmai lyginimo aspektu. Išvados.

Ištrauka

Tam tikra prasme artimi žodžiams yra ir nelaisvieji žodžių junginiai, arba frazeologizmai. Frazeologizmas (gr. "posakis") – tai pastovus ir ekspresyvus žodžių junginys, turintis savarankišką reikšmę ir atkuriamas šnekos procese kaip gatavas vienetas, pvz.: apsukti galvą "suvilioti", galvą sukti "galvoti, rūpintis", aukščiau galvą "drąsiau", iš galvos kraustytis "kvailėti", per galvą verstis "skubėti dirbti, stengtis", galvomis kojomis "ropomis (apie girtą)"; pranc. tête á X "matematikas, inžinierius", forte tête "protingas žmogus", tête de mule "užsispyręs žmogus", avoir mauvaise tête "būti nepaklusniu".
Kuo skiriasi frazeologizmai nuo laisvųjų žodžių junginių (sintagmų)?
Visų pirma savo reikšme. Kiekvienas laisvojo žodžių junginio žodis turi jam būdingą savarankišką leksinę reikšmę. Todėl tokį junginį galima semantiškai suskaidyti (pvz., galvą linguoti = "linguoti" + "kūno dalį"). Tuo tarpu frazeologizmas yra semantiniu atžvilgiu neskaidomas junginys, jo reikšmės negalima išvesti iš jį sudarančių žodžių leksinių reikšmių (plg. guldyti galvą "garantuoti", į galvą ateiti "suprasti", ant galvos lipti "skriausti arba grūstis", galva plyšta "skauda galvą arba nežinoma, kaip išeiti iš sunkios padėties", galvą pamesti "netekti nuovokos, įsimylėti"; pranc. tête de pipe "keistai atrodantis žmogus", o pažodžiui: "pypkės galva", avoir une chienne de tête "vėjai galvoje", pažodžiui: "turėti kalę galvoje", pranc. tête froide "ramus, savim pasitikintis žmogus", pažodžiui: "šalta galva" ir kt.). Dėl to, kad frazeologizmą sudarantys žodžiai yra netekę savo savarankiškų leksinių reikšmių, desemantizavęsi, kai kurie lingvistai (pvz., rusų frazeologijos tyrinėtojas A. Molotkovas) netgi nelinkę vadinti frazeologizmo dėmenų žodžiais (juos vadina komponentais). Tačiau taip daryti nėra tvirto pagrindo, nes kalbantysis frazeologizmo dėmenis suvokia ne kaip kokias nors žodžio dalis, o kaip atskirus žodžius.
Kitas esminis laisvojo žodžio junginio skirtumas nuo frazeologizmo yra tas, kad pastarasis šnekos procese ne sudaromas pagal tam tikrą sintaksinę schemą, sintaksinį modelį, bet atkuriamas iš atminties kaip gatavas vienetas. Šiuo atžvilgiu frazeologizmas prilygsta žodžiui, kuris taip pat atgaminamas šnekos aktuose kaip tam tikrą reikšmę turintis garsų kompleksas. Neretai frazeologizmo reikšmę, kaip tai matyti jau iš pateiktų pavyzdžių, galima ir nusakyti vienu žodžiu.
Skiriasi laisvasis žodžių junginys nuo frazeologizmo dar ir didesniu pastarojo struktūros pastovumu. Yra nemaža frazeologizmu, kuriuose nekeičiama nei juos sudarančių žodžių tvarka, nei žodžių formos. Pavyzdžiui, tokiuose frazeologizmuose, kaip nei galvoj, nei uodegoj "visai nerūpi", nuo galvos iki kojų "ištisai", iki gyvos galvos "visam gyvenimui"; pranc. tête á tête "akis į akį", amour de tête "išgalvota meilė", tête de liste "būti pirmu sąraše" visuomet išlieka ir tokia pat žodžių tvarka, ir jų formos.
Tačiau ir tuose frazeologizmuose, kuriuose gali kisti žodžių tvarka ar atskiros formos, tas kitimas priklauso ne nuo frazeologizmą sudarančių žodžių semantinių ar sintaksinių ypatybių, bet nuo frazeologizmo, kaip gatavo vieneto, gramatinių ryšių su kitais konteksto žodžiais. Pavyzdžiui, frazeologizme galvą lenkti "sveikinti, pagarbą rodyti" veiksmažodis gali būti pavartotas įvairiomis formomis (lenkia, lenkė, lenks, lenktų) priklausomai nuo to, kokios gramatinės formos bus kitų, į šį frazeologizmą neįeinančių žodžių. Be to, frazeologizmo žodžių tvarkos ar formų pasikeitimas nedaro jokios įtakos jo semantikai, jo frazeologinei reikšmei (pvz., ar mes pasakysime galvą guldyti "žūti", ar galvą guldo, galvą guldė, nuo to šio frazeologizmo reikšmė nepakis).
Dauguma frazeologizmų skiriasi nuo laisvųjų žodžių junginių dar ir savo vaizdingumu, ekspresyvumu. Frazeologizmai, kaip rašo žymus lietuvių stilistikos specialistas J. Pikčilingis, "yra stiliaus aukso valiuta, jo ramsčių ramstis, tai, nuo ko priklauso išraiškos sodrumas, spalvingumas, emocinis poveikis". Ir iš tikrųjų užtenka sugretinti bent kelis laisvuosius žodžių junginius su atitinkamais frazeologizmais, kad įsitikintume šių žodžių teisingumu (plg.: Jis į nurodymus nekreipė dėmesio ir Jis dėl nurodymų galvos nesuko; Pinigų jis turi labai daug ir Pinigų pas jį kaip plaukų ant galvos; Paulius namo išlėkė labai greit ir Paulius namo išlėkė kaip galvos netekęs). Jau iš šių pavyzdžių matyti, kad laisvieji žodžių junginiai nesukelia jokio vaizdo, stilistiškai neutralūs, o frazeologizmai, jų reikšmė turi aiškų konotacinį (emocinį, ekspresinį, vertinimo ar kt.) komponentą. Dėl tokių čia suminėtų skirtybių frazeologizmai paprastai neverčiami pažodžiui į kitą kalbą, bet ieškoma atitinkamų frazeologinių atitikmenų toje kalboje, į kurią verčiama. Pažodžiui verčiant frazeologizmus, ne tik išnyksta jų konotacinis komponentas, bet dažnai toks vertinys būna neaiškus, beprasmiškas, o kartais net komiškas.
Nors frazeologizmai skiriasi nuo laisvųjų žodžių junginių, tačiau daugelis jų yra atsiradę iš pastarųjų. Svarbiausia priežastis, dėl kurios laisvasis žodžių junginys gali pavirsti frazeologizmu – tai naujos perkeltinės reikšmės kristalizavimasis junginyje. Kai tik laisvajame junginyje vienas kuris žodis imamas dažniau vartoti perkeltine reikšme, tas junginys įgyja potenciją tapti frazeologizmu. Pavyzdžiui, kai junginyje asilo galva daiktavardis asilas, drauge su galva patekęs į tam tikrą kontekstą, neteko savo tiesioginės "kanopinio gyvūno galva" reikšmės ir imtas vartoti netiesiogine reikšme, tas junginys virto jau frazeologizmu, reiškiančiu "nenuovokus, kvailys". Iš pradžios toks, frazeologizmas paprastai būna individualaus pobūdžio (pasitaikantis tik vieno kurio žmogaus šnekoje ar raštuose), o ilgainiui jis gali paplisti ir kartojamas stabilizuotis reikšmės ir formos atžvilgiu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-10-16
DalykasKalbų studijų kursinis darbas
KategorijaKalbų studijos
TipasKursiniai darbai
Apimtis25 puslapiai 
Literatūros šaltiniai9
Dydis39.95 KB
Autoriusvilma
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/Dėstytojasdoc. Zofija Babickienė
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasFilologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Zodzio galva frazeologizmai lietuviu ir prancuzu kalbose [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 25 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • doc. Zofija Babickienė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą